vusa logotipas
  • VU SA
    • Apie
    • Naujienos
    • Struktūra
    • Strategija
    • Atributika
    • Programos, klubai, projektai
    • Projektai
  • Studijos ir mokslas
    • Akademinė informacija
      • Atsiskaitymai, apeliacijos, ginčai
      • BUS, gretutinės studijos ir pasirenkamieji dalykai
      • Akademinės atostogos, studijų stabdymas ir atnaujinimas
      • Studijos ir praktika užsienyje
      • Studentų teisės ir pareigos
    • Finansinė parama
      • Stipendijos
        • VU 450 stipendija
        • Skatinamosios stipendijos
        • Socialinės stipendijos
        • Vienkartines socialinės stipendijos
        • Vienkartines tikslinės stipendijos
        • Vardinės stipendijos
      • Parama neįgaliesiems
      • Parama išeivijos vaikams
      • Paskolos
    • Studentiško gyvenimo vadovas
    • LSP
      • Apie LSP
      • Gamyba
      • Grąžinimas
      • Praradimas
    • Įmokos už studijas
    • Atsiskaitymų registravimas ir stebėjimas
      • Atsiskaitymų registravimas
      • Atsiskaitymų stebėjimas
    • D.U.K.
    • Sąvokų žodynas
    • Naudinga
      • Nuorodos
    • Vilniaus universiteto sprendimų struktūros
    • Seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos prevencija
  • Padaliniai
    • Chemijos ir geomokslų fakultete
    • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete
    • Filologijos fakultete
    • Filosofijos fakultete
    • Fizikos fakultete
    • Gyvybės mokslų centre
    • Istorijos fakultete
    • Kauno fakultete
    • Komunikacijos fakultete
    • Matematikos ir informatikos fakultete
    • Medicinos fakultete
    • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute
    • Teisės fakultete
    • Verslo mokykloje
  • Dokumentai
    • VU SA dokumentai
      • Veiklą reglamentuojantys dokumentai
      • Protokolai ir nutarimai
      • Raštai, pozicijos ir rezoliucijos
      • Veiklos ir tyrimų ataskaitos
      • Šablonai
    • Studijas reglamentuojantys dokumentai
    • Prašymų formos
  • Kontaktai
    • Centrinis biuras
    • Dėl LSP
    • Padalinių kontaktai
    • Taryba
    • Parlamentas
    • Revizijos komisija
    • Institucinio stiprinimo fondas
    • Studentų atstovai
    • Programos, klubai, projektai
  • VU atributika
  • Switch to english language

Kaip „susidraugauti“ su emocijomis per karantiną?

2021-01-20
Šaltinis: VU SA

.


 VU SA   Emocinė sveikata

Koronaviruso pandemija, lėmusi dar vieną nuotolinio mokymosi semestrą, daro didelę įtaką mūsų kasdienybei – nyksta riba tarp mokslo ir laisvalaikio, gali kilti slogi nuotaika. VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas sako, jog nuotolinio mokymosi metu studentai jaučia padidėjusį savarankiško darbo krūvį, tačiau mažesnę motyvaciją įsitraukti į studijas, todėl, siekiant visavertiškai dalyvauti studijose net ir šiuo laikotarpiu, ypač svarbu skirti daug dėmesio savo psichikos sveikatos būklei. Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centro krizių psichologė dr. Laura Ustinavičiūtė-Klenauskė komentuoja, kaip elgtis susidūrus su sunkumais ir kur kreiptis pagalbos, esant poreikiui.

Nerimas ir įtampa – dėl neapibrėžtumo

– Kokios emocijos dažniausiai patiriamos šiuo karantino laikotarpiu?

– COVID-19 pandemija ir jos pagrindu įvesti karantino apribojimai turi didelį poveikį emocinei žmonių sveikatai. Šiuo laikotarpiu dėl neapibrėžtos pandemijos trukmės bei ligos keliamos rizikos žmonės patiria didelį nerimą ir įtampą. Daugelis susiduria su artimųjų ar pažįstamų netektimis, todėl išgyvena mirties baimę bei baimę užsikrėsti ar užkrėsti kitus plintančiu virusu. Įvesti socialinio kontakto apribojimai didina žmonių izoliaciją, riboja žmonių socialinį bendravimą bei gaunamą emocinę artimųjų paramą, todėl daugelis jaučiasi vieniši. Karantinas sąlygojo ir darbo vietos, mokymosi pokyčius, naujų nuotolinio darbo technologijų įsisavinimo poreikį. Kadangi dirbant namuose išnyksta riba tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, žmonės daugiau laiko skiria pastarajam ir patiria daugiau streso. 

– Sausį vyksta egzaminų sesija, kuri gali kelti papildomą nerimą, įtampą. Kaip „susidraugauti“ su šiomis emocijomis ir jas išbūti?

– Pasiruošimas egzaminams ir egzaminų laikymas studentams išties gali kelti nemažą įtampą ir nerimą. Įprastai stresas kyla dėl keleto priežasčių: paties egzamino, blogo įvertinimo ar nesėkmės baimės. Nors stresas yra automatinė ir natūrali žmogaus reakcija į grėsmę keliančią situaciją, kuri mobilizuoja mūsų organizmą ir padeda įveikti sunkumus, tačiau patiriamo streso stiprumas priklauso ir nuo asmens gebėjimų, prieinamų resursų, pačios situacijos ir iššūkio vertinimo. 

Jaučiamą egzamino stresą gali padidinti studento tėvų ir dėstytojų keliami dideli lūkesčiai, prastas savęs vertinimas ar menkas pasiruošimas egzaminui. Žinoma, kartais minėtų dalykų iki egzamino panaikinti nepavyksta, todėl svarbiausia suvokti, kad egzamino metu jausti nedidelę įtampą ir nerimą yra normalu. Stresas mums padeda geriau susikaupti ir sukoncentruoti savo dėmesį į egzamino užduotis. Svarbu ir tai, kaip jūs suvokiate patį egzaminą. Jeigu jį vertinate kaip galimybę parodyti savo gebėjimus ir viso semestro metu įgytas žinias, tai jums sukels daug mažesnį nerimą nei tuo atveju, jeigu manysite, kad jūs egzamino tikrai neišlaikysite. Svarbiausia, egzamino metu pasistenkite nusiraminti ir labai atidžiai perskaitykite egzamino užduotis, tuomet dar kartą jas perskaitykite ir nusimatykite atsakymų eiliškumą. Prisiminkite, jūsų egzamino įvertinimas nėra jūsų asmenybės vertinimas, todėl net ir nepavykus venkite savikritikos, geriau pamąstykite, ką galėtumėte kitą kartą padaryti kitaip, kokie mokymosi metodai jums padėtų geriau pasiruošti egzaminui ir pan.  

– Ką verta įtraukti į dienotvarkę, kad rutina nebūtų tik mokymasis egzaminams?

– Siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi ir gerai pasiruošti egzaminui rekomenduojama laikytis darbo-laisvalaikio režimo. Jūsų darbotvarkė turi įtraukti ne tik mokymąsi, bet ir poilsį. Nepamirškite pasidaryti pertraukėlių, pasilikite laiko pasikartojimui, o vakare pailsėkite, nuveikite ką nors smagaus. Pavyzdžiui, pasiklausykite jums patinkančios muzikos, pasivaikščiokite lauke, paskaitykite žurnalą, susiskambinkite su seniai matytu draugu ar drauge. Studentai dažnai neįvertina ne tik laisvalaikio, bet ir miego poveikio jų mokymuisi, o paskutinę naktį prieš egzaminą apskritai atsisako miego. Taip jie ne tik pablogina savo emocinę savijautą ir nualina organizmą, tačiau ir prasčiau atsimena informaciją. Geras miegas, sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas sustiprina organizmą, todėl šio režimo besilaikančiam jaunuoliui yra lengviau mokytis. 

Prisiminti veiklas, teikiančias džiaugsmą

– Po egzaminų sesijos gali nutikti ir taip, jog atrodys, kad nėra kuo užpildyti laisvą laiką, jo yra per daug. Kaip elgtis tokiu atveju?

– Po egzaminų sesijos yra svarbu pailsėti ir atgauti jėgas, leisti sau patinginiauti ar kitais būdais save palepinti, apdovanoti už atliktą darbą. Pamąstykite, kokios veiklos jums anksčiau teikdavo džiaugsmą ar leisdavo pasijusti geriau. Galbūt kažkada neturėjote laiko sportuoti arba norėjote išmokti naują kalbą. Tai puikus laikas įgyvendinti savo troškimus.

Jeigu sunku sumąstyti, kuo užpildyti laisvą laiką, susiskambinkite su savo draugais, pasiteiraukite, kaip jie laikosi, leidžia laisvalaikį. Nepamirškite pasiteirauti apie draugo ar bendramokslio emocinę būseną ir pakvieskite pokalbiui net jei bendraujate tik virtualiai. Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu yra svarbu paremti ir padėti pagalbos stokojantiems. 

Pasirūpinti vienas kito emocine sveikata padės akronimas PADĖK. Jis primins pirmos psichologinės pagalbos žingsnius:

P – pastebėk draugą, kai jam sunku; 

A – atvirai paklausk, kaip jis jaučiasi; 

D – dėmesingai klausyk ir paskatink papasakoti apie tai daugiau; 

Ė – emociškai palaikyk padėdamas jam pasijusti išgirstu; 

K – kartu aptarkite, kokios pagalbos šiuo metu jam reikia.

– Kokiais kontaktais ir kur patartumėte kreiptis, jeigu asmuo jaučia, kad su emocijomis pačiam (-iai) sunku susitvarkyti ir kyla emocinė krizė?

– Jeigu išgyvenate krizę ar sunkų laikotarpį, pasistenkite pasidalinti savo jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite. Kreipkitės į savo artimuosius, draugus, bendrakursius. Tačiau, jeigu jums sunku atlikti kasdienes veiklas, jums kyla minčių apie savižudybę, nelikite su tuo vienas ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos su Vilniaus universiteto bendruomenės psichologėmis. Registracija konsultacijai vyksta el. paštu padek@vu.lt arba telefonais: +370 699 34818, +370 658 99392.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

VU SA pateikė ŠMSM sprendimus, kaip įgyvendinti aukštojo mokslo tikslus

2021-01-19
Šaltinis: VU SA

.


 VU SA   Aukštasis mokslas

Gruodį Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) naujojo Seimo frakcijoms bei būsimai Vyriausybei teikė pasiūlymus švietimui gerinti. Į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta, todėl šią savaitę Studentų atstovybė LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė aiškias sprendimų priemones. Pasiūlymų pakete galimos įgyvendinimo priemonės turi teigiamos įtakos tiek akademiniam, tiek socialiniam studentų gyvenimui.

Darbo ir studijų galimybių plėtra

VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius džiaugiasi, jog po teiktų siūlymų jie buvo matomi ir Vyriausybės programos projekte. „Malonu, kad politikai atsižvelgė į VU SA teiktus siūlymus. Tai įrodo, kad studentų įžvalgos yra girdimos, todėl visada esame pasiruošę kartu spręsti klausimus, susijusius su studentų gerove“, – teigė J. Kvedaravičius.

Pateiktuose sprendimuose VU SA skatina studentų įdarbinimą  pagrindinėse Universiteto veiklos sferose – akademinės veiklos, paslaugų, aptarnavimo, taip pat ir darbo laboratorijose, asistavimo dėstytojams ar profesoriams. Tokio darbo laikas turi būti derinamas su studijomis, kad nenukentėtų mokymosi procesas. Taip pat Universitete studentai turėtų būti atleisti nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nes jie yra apdrausti valstybės. 

Be papildomo darbo galimybių yra svarbi ir studijų kokybė, kuri gerėja didinant prieinamumą ir užsienio studentams. Dėl to aukštosios mokyklos turėtų didinti studijų programų užsienio kalbomis skaičių, o tai ypač aktualu II-osios pakopos studijoms. Neabejotinai svarbu, jog ir Universiteto bendruomenė prisidėtų prie tarptautiškumo didinimo, todėl VU SA siūlo remti aukštąsias mokyklas ir akademinių bendruomenių narius, dalyvaujančius tarptautiniuose mainuose, dėstytojų ir studentų stažuotėse ar tarptautinėse praktikose. Bendruomenės, o ypač studentų mobilumas padeda įgyti studijų tarptautiškumo patirties.

Reikšmingas ir investavimas į mokslo populiarinimo Lietuvoje infrastruktūrą bei paramos teikimą studentų iniciatyvoms. Šios finansinės priemonės padėtų akademinėms bendruomenėms populiarinti mokslą. Panašios skatinimo priemonės galėtų vykti ir per Lietuvos mokslų tarybos bei kitų institucijų įgyvendinamas ir finansuojamas veiklas.

Mažinti socialinę ir finansinę atskirtis

Koronaviruso pandemija privertė perorientuoti studijų prieinamumo politiką, visų pirma, didinant paramą studentams, patiriantiems socialinę atskirtį. Gerinant sąlygas individualių poreikių turintiems ir žemo socialinio bei ekonominio statuso studentams, svarbu parengti socialinės dimensijos gerinimo veiklos planą. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis būtina sudaryti sąlygas studentams gauti nemokamas ir laisvai prieinamas paslaugas, pavyzdžiui, asistavimą, konspektavimą, pavėžėjimą ir kt.

Pandemijos suvaržymai, kuomet dėl karantino dalis studentų buvo atleisti ar liko prastovose, prisidėjo prie papildomų sunkumų. Socialiai jautriausiai daliai, kuri gauna socialinę stipendiją, neturėtų būti taikomi akademinių rezultatų kriterijai. Šiuo atveju VU SA siūlo netaikyti akademinės skolos sąlygos. Peržiūrint stipendijas svarbu užtikrinti jų didėjimą ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Perdėliojant prioritetus aktualu atsižvelgti ir į jaunų šeimų gyvenimo sąlygų gerinimą. Dėl to VU SA skatina joms sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti pirmąjį būstą. Parama tokioms šeimoms galėtų vykti ir teikiant prioritetą jų vaikams patekti į darželį, jei bent vienas iš tėvų yra studentas.

Visus pasiūlymus Vyriausybei programos įgyvendinimo planui galite rasti paspaudę nuorodą.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

VU SA Parlamento posėdyje pritarta lygių galimybių rezoliucijai, pristatyta prezidento tarpinė veiklos ataskaita

2020-12-13
Šaltinis: VU SA

.


 Parlamentas   Strateginiai tikslai

Gruodžio 9 d. vyko ketvirtasis šių mokslo metų nuotolinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Parlamento posėdis. Jo metu pritarta lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijai, pristatyta VU SA prezidento tarpinė veiklos ataskaita, analizuota, kaip sekasi vykdyti VU SA metų veiklos planą, nuspręsta tikslinti ateinančių metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

Prisijungs naujas padalinys

Posėdžio pradžioje dalintasi pastarojo laikotarpio naujienomis. Kadangi nuo sausio mėnesio Šiaulių universitetas taps nauju Vilniaus universiteto padaliniu – Šiaulių akademija, atkreipiamas dėmesys, kad bus renkami studentų atstovai, todėl padidės ir VU SA Parlamento sudėtis. Informuojama, kad steigiamoji padalinio konferencija bus organizuojama vasario mėnesį, o iki tol vyks paruošiamieji darbai ir mokymai.

Stipendijų darbo grupės atstovė Neda Žutautaitė dalijosi, jog jau įvyko du susitikimai su darbo grupėje veikiančiais parlamentarais, šiuo metu yra analizuojami užsienio valstybių stipendijų sistemų pavyzdžiai. Pastebėta, jog dalis kitų šalių socialinę paramą teikia iš valstybių biudžetų. Paanalizavus užsienio patirtis bus mąstoma, koks modelis labiausiai tiktų Vilniaus universitete.

Taip pat Parlamento posėdžio metu diskutuota, kaip vertėtų keisti bendrųjų universitetinių studijų (BUS) registraciją. Aptarta idėja, kilusi studijų prodekanų susirinkime, rinktis penkis prioritetinius BUS, o tuomet sistema atrinktų dalyką algoritmine tvarka – tokiu būdu sistema nebūtų apkraunama, nes reitinguoti dalykus būtų galima viso registracijos laikotarpio metu. Per kilusią diskusiją nuspręsta, kad dar vertėtų ieškoti tinkamiausio modelio.

Per VU SA biudžeto plano pristatymą kalbėta, jog, lyginant su praėjusiais metais, jis planuojamas atsižvelgiant į karantino situaciją. Dalis lėšų bus skirta aprūpinti naują struktūrinį padalinį – Vilniaus universiteto Studentų atstovybę Šiaulių akademijoje (VU SA ŠA). Deja, dėl keleto padalinių netikslių finansinių skaičiavimų nuspręsta biudžeto tvirtinimą atidėti.

Patvirtino kurtą rezoliuciją

Socialinio proceso reikalų koordinatorius ir Parlamento laikinosios darbo grupės vadovas Vilius Mickūnas pristatė lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijos pakeitimus, kurie atsirado po paskutinės darbo grupės diskusijos. „Ryškiausias pokytis – pasikeitė dokumento struktūra, pirmiausia pateikiant bendrus pasiūlymus, padedančius kurti lygiavertes akademines galimybes Universitete, o toliau išskiriant specifiškus pasiūlymus pagal tikslines grupes, taip suteikiant rezoliucijai daugiau aiškumo. Be to, rezoliucija parašyta lyčiai jautria kalba – daiktavardžiai, nurodantys asmens giminę, pateikti abejais variantais“, – teigė V. Mickūnas. Po aptarimo vyko balsavimas, kurio metu rezoliuciją nuspręsta priimti. Dokumentas pabrėžia, jog siekdamas pagrindinio socialinės dimensijos tikslo, teigiančio, kad studentų populiacija turėtų reprezentuoti visuomenės įvairovę, VU turėtų skirti didesnį dėmesį lygių galimybių užtikrinimui ir saugios, įvairovę puoselėjančios aplinkos kūrimui.

Be rezoliucijos priėmimo tiesioginės transliacijos metu VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius pristatė tarpinę savo veiklos ataskaitą. Rugpjūtį buvo pradėtas Universiteto strateginio veiklos plano, į kurį studentų atstovai stengėsi įtraukti studijų lankstumo strateginius prioritetus bei tikslusvykdyti studentų įsitraukimo didinimo projektus (įdarbinimas Universitete ir kt.), rengimo procesas.

J. Kvedaravičius kalbėjo, kad VU SA pateikė pasiūlymus naujai Vyriausybei ir valdančiosios koalicijos partijoms dėl studijų kokybės, prieinamumo, infrastruktūros ir kt. Taip pat teikti pasiūlymai Vilniaus miesto infrastruktūrai ir akademiniams miesteliams gerinti – studentų miestelio infrastruktūros atnaujinimas, dviračių takų iki centro tiesimas ir kt.

Keliami strateginiai tikslai

Pristatydamas tarpinę veiklos ataskaitą prezidentas, kaip vieną svarbiausių šių metų pasiekimų, įvardijo šiemet performuotą integracijos procesą – buvo organizuota ir įgyvendinta integracijos mugė, įvyko vienadienės pirmakursių stovyklos. Gerinant VU SA komunikacijos procesą sukurti papildomi komunikacijos kanalai – naujienlaiškis bei tinklalaidė „Akademinė druska“. Be to, įgyvendinamas VU SA marketingo srities centralizacijos veikimas, vyksta studentų su individualiais poreikiais pagalbos proceso koordinavimas ir mokymai, didinamos užsieniečių galimybės dalyvauti savivaldos veikloje.

VU SA planavimo proceso koordinatorė Andželika Jankauskytė kalbėjo, kaip sekasi įgyvendinti 2020–2021 metų veiklos strategines gaires. Visos organizacijos mastu VU SA yra išsikėlusi keturis strateginius tikslus. Pagal vieną iš jų yra rengiamas lanksčių studijų įgyvendinimo planas. Pagal kitą tikimasi, jog bent 75 proc. VU studentų savo nuotolinio mokymosi patirtį vertintų labiau teigiamai nei neigiamai. Taip pat kalbama apie VU SA konsultavimo proceso sistemos tobulinimą, kad 30 proc. sumažėtų studentų neigiamų atsiliepimų apie konsultavimą – tai tikslas, orientuotas į pačios organizacijos stiprinimą. Paskutiniuoju tikslu norima, kad Vilniaus universitete vykdomos integracijos priemonės didintų I-os (bakalauro), II-os (magistrantūros), III-ios (doktorantūros) studijų pakopų studentų pasitenkinimą studijomis bei I-ą (bakalauro) ir II-ą (magistrantūros) studijų pakopas baigusių studentų skaičių. Be bendrųjų tikslų kasmet keliami padalinių tikslai, kuriuos didžioji dauguma jų jau trečdaliu yra įvykdę.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Lygios galimybės siekti aukštojo mokslo – misija įmanoma

2020-12-10
Šaltinis: VU SA

.


 Lygios galimybės   Individualūs poreikiai   Finansinė parama

Šiandien, gruodžio 10 dieną, švenčiama Tarptautinė žmogaus teisių diena. Per ją svarbu kalbėti apie studentų su negalia poreikius, patirtį studijų procese ir būdus, kaip užtikrinti studentams lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo. Lietuvoje susiduriame su situacija, kai studentų su negalia skaičius, užuot augęs, tik nuosekliai mažėja jau daugybę metų. Tai rodo, jog egzistuoja tam tikri sisteminiai veiksniai, užkertantys kelią studentams su negalia sėkmingai studijuoti. Viena iš problemų neabejotinai yra studentams su negalia teikiamos paslaugos ir nepakankamas jų finansavimas.

Teigiamos užsienio patirtys

VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas per Vilniaus universiteto Bendruomenės vystymo skyriaus organizuotą konferenciją „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ skaitė pranešimą apie užsienio patirtis studijų prieinamumui didinti. Pasak statistikos, Airijoje pastebimas nuoseklus studentų su negalia skaičiaus augimas, todėl tai skatina analizuoti, kokios gerosios ir užtikrinančios lygiavertes studijų sąlygas visiems studentams praktikos ten yra taikomos.

„Airijoje įkurta Aukštojo mokslo tarnyba veikia kaip patariamasis organas Airijos Vyriausybei aukštojo mokslo klausimais. Ši institucija turi įstatymų numatytą atsakomybę centrinės valdžios lygmeniu už aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo sistemos valdymą ir reguliavimą. Tai reiškia, kad Airijos Aukštojo mokslo tarnyba padeda aukštojo mokslo institucijoms užtikrinti jų strategijų suderinamumą su nacionaliniais strateginiais tikslais, analizuoja duomenis ir teikia viešosios politikos pasiūlymus bei stebi aukštųjų mokyklų rezultatų kokybę“, – analizavo V. Mickūnas.

Viena iš finansavimo krypčių – parama studentams su negalia. Tam yra įkurtas Fondas studentams su negalia, kurio pagrindinis tikslas yra teikti finansavimą aukštojo ir profesinio mokslo institucijoms padedant joms siūlyti pagalbą ir paslaugas studentams su negalia. Akcentuotina tai, jog finansavimas siekiant suteikti paramą studentui nėra skiriamas tiesiogiai pačiam studentui. Lėšos yra paskirstomos aukštosioms mokykloms remiantis, jog aukštojo mokslo institucijos bus pajėgesnės suteikti bent jau minimalų paramos lygį studentams su negalia bei kita prielaida, jog kaip didesnės institucijos gali įsigyti didesnį kiekį tokių pačių paslaugų už vidutiniškai mažesnę kainą.

Finansavimas – individualiems poreikiams tenkinti

Svarbu atsižvelgti į finansavimo paskirstymą. Aukštosios ir profesinės mokyklos įvertina į jas besikreipiančių studentų atitikimą paramos reikalavimams bei studentams reikalingą pagalbą pagal jų individualiuosius poreikius. Paramos reikalavimai – nustatyta negalia (įtraukiami yra įvairūs negalios tipai – regos, klausos, judėjimo negalia, psichosocialinė negalia, autizmo spektro sutrikimas ir kt.), reikalinga studijuoti nuolatine arba daline studijų forma, svarbus pilietybės ir gyvenamosios vietos kriterijus. Norintis pretenduoti į paramą asmuo turi būti legaliai Airijos gyventojas bent 3 metus prieš studijų pradžią. Jeigu tuo metu studentas neatitinka šio kriterijaus, jis gali jam tikti vėlesniuose kursuose.

Įvertinus šių studentų individualiuosius poreikius, parengiama suvestinė, kurioje nurodomas paslaugos ar kitos priemonės, reikalingos studijoms universitete. Finansavimas gali būti panaudotas daugeliui atskirų priemonių – pagalbinėms technologijoms, programinei įrangai, asmeninio padėjėjo paslaugoms, akademinei pagalbai, paramos priemonėms kurtiesiems, transportui ar kitoms reikmėms.

Aukštosios mokyklos yra atsakingos už finansavimo panaudojimą ir tinkamą paskirstymą perkant paramos priemones instituciniu lygmeniu taip, kad jos atitiktų studento individualiame poreikių nustatyme išskirtus poreikius. Siekiant užtikrinti skaidrumą, iš aukštojo mokslo institucijų yra reikalaujama pateikti metų ketvirčio ataskaitas, kuriose nurodomos visos mokslo metų išlaidos pagal Fondo finansavimą. 

Dėmesys į studentą orientuotą mokymą

Jungtinėje Karalystėje Aukštojo mokslo tarnybos analogas yra „Office for Students“. Tai institucija, atsakinga už aukštojo mokslo kokybės, prieinamumo užtikrinimą. Studentų su negalia išmoka yra finansinė parama, skirta padengti papildomas išlaidas, su kuriomis studentas susiduria dėl savo negalios, ir taip suteikti paramą, kuri yra būtina tam, kad studentas studijuotų. Studentų su negalia priedas – tai finansavimo priemonė, skiriama „Office for Students“ tiesiogiai aukštojo mokslo institucijoms bei padengianti veiklas, kuriomis skatinamas įtraukimas ir siekiama šalinti kliūtis sėkmingai dalyvauti studijų procese. Tai reiškia, jog priešingai nei Airijoje, kur aukštosios mokyklos yra tarsi finansavimo administratorius studentams pagal individualiuosius poreikius, šia priemone yra skiriamos lėšos aukštajai mokyklai įtraukaus, į studentą orientuoto mokymo vystymui skirtingais aspektais. Į tai įeina tiek studijų programų turinys, tiek mokymo ir mokymosi aplinka ir kt.

Per pristatymą V. Mickūnas išskyrė ir geruosius užsienio aukštųjų mokyklų pavyzdžius. Štai Voriko universitete įrengti sensoriniai mokymosi kambariai su mokymosi įranga ir prieinamais mokymosi ištekliais. Jie gali tapti saugiosiomis, tyliosiomis zonomis studentams, kai juos ištinka, pavyzdžiui, panikos priepuoliai.

Hadersfildo universitete dar prieš karantiną buvo plačiai paplitusi paskaitų įrašymo praktika, nes universitetas įgyvendino automatinį visų paskaitų įrašymą naudojant auditorijose įrengtą įrangą. Paskaitų įrašai prieinami visiems studentams, taip sudarant galimybes studentams mokytis atsižvelgiant į savo mokymosi įpročius ir savo individualius poreikius, nes galima pasižymėti svarbiausias paskaitos dalis ar pasirinkti stebėti paskaitą sau patogiu laiku. 

Šiose valstybėse pastebimas sisteminis požiūris į pagalbą studentams su negalia – Airijoje fondas studentams su negalia sudaro galimybes aukštojo mokslo institucijai tarpininkauti paslaugų užtikrinime, o Jungtinėje Karalystėje ši parama yra dvilypė – orientuota tiek į paslaugų teikimą, tiek į įtraukaus mokymo universitete vystymą. Derinant finansavimą, padedantį studentui su negalia įsigyti studijoms reikalingas paslaugas, ir paramą aukštosioms mokykloms vystant universalų mokymosi dizainą, būtų galima pasiekti didesnio studijų prieinamumo ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

„Klausk ir pažink“ su doc. dr. Juozapu Blažiūnu

2020-02-27
Šaltinis: VU SA KF

.


 klauskirpažink   VU KF   VU SA KF
Parengė: Iveta Gelumbickaitė

Juozapas Blažiūnas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros docentas daktaras. Sakydamas, jog svarbu išnaudoti visas progas ir pasitaikiusias galimybes, jis mielai sutiko atsakyti į mūsų, galbūt kiek neįprastus, tačiau linksmus klausimus.

Jūsų nuomone, kokios turi būti paskaitos, kad patrauktų studentų dėmesį?

Jeigu man būtų neįdomu, aš čia nedėstyčiau, o jeigu studentams būtų neįdomu – jie nevaikščiotų į paskaitas. Mano paskaitose – visiškas „anšlagas“, tai turbūt kažką įdomaus darau, bet aš dėstau kaip dėstau. Normas kažkiek, žinoma, pažeidžiu. Įdomu, kaip aš vis dar galiu dėstyti pačiame seniausiame Universitete Lietuvoje?

Iš tiesų, aš daug ruošiuosi paskaitoms –  kiekvieną vakarą skaitau. Kai tik išmokau skaityti, aš pradėjau skaityti knygas, dėl to ir regėjimą susigadinau, nes po antklode su prožektoriumi pasišviesdamas skaitydavau. Esu perskaitęs labai daug, buvo netgi momentų, kai nebeturėjau ką skaityti. Visą tai, ką perskaitydavau, užsirašinėjau, dėjau į „folderiukus“ ir taip iš lėto atsirado paskaitų temos.

Negaliu sakyti, kad, jeigu man įdomu, tai būtinai ir studentams bus įdomu – taip negali būti, tačiau kažkaip vis tiek stengiamasi sudominti. Sunku pasakyti, kaip padaryti paskaitas įdomias – tiesiog darai taip, kaip darai, ir kažkas iš to išeina. Aš neįsivaizduoju paskaitų, kurios gali būti neįdomios. Jeigu paskaitos neįdomios, studentų jose nebūna.

Pats mokydamasis Kaune, Stasio Žuko mokykloje, praleidau apie 70% paskaitų, nes jos man buvo neįdomios. Jeigu tau neįdomu, tu ir nevaikštai. Jeigu tau neįdomu, tai ir studentams nebus įdomu, jeigu tu dėstei tą pačią medžiagą sovietiniais metais ir dabar – nesudominsi studentų. Reikia domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, kas naujo, ir visą tai gebėti pritaikyti. Manau, jog reikia dėstyti taip, kad tau pačiam būtų įdomu.

Kokiais principais vadovaujatės dėstydamas paskaitas?

10 Dievo įsakymų. Juokauju, žinoma. O iš tiesų, vienas svarbiausių principų, kurių laikausi – „Niekada nedaryk to, ko nenorėtum, kad su tavim darytų“. Taip pat laikausi taisyklės niekada niekam nepasakoti, kas vyksta per paskaitas. O šiaip į principus nekreipiu daug dėmesio, viskas vyksta laisvai ir natūraliai. Nesivadovauju principais, o tiesiog gyvenu tokį pakankamai laisvą gyvenimą, nevaržomą jokių reglamentų ir per daug nesureikšminu to, ko nereikėtų.

„Reikia domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, kas naujo, ir visą tai gebėti pritaikyti.“

Jūsų dėstomo dalyko pavadinimas „Vilniaus kultūrų sąveika“. Ar kultūros sąveikauja ir likusioje Lietuvoje? Jeigu taip – ar ši koreliacija panaši į vykstančią sostinėje?

Visos sostinės visada buvo daugiakultūriškos, daugianacionalinės ir daugiareliginės, būtent todėl, jog dažniausiai į sostines (nesvarbu kokias – Paryžių, Madridą ar kitas) visada važiuodavo ir važiuos žmonės. Antras pagal dydį šalies miestas dažniausiai būna vienakultūris arba kelios tautos dominuoja po lygiai. Štai, pavyzdžiui, Kaunas. Iškart aišku, jog ten buvusi senoji laikinoji sostinė, todėl ten dominavo lietuviai, nebuvo lenkų tautybės žmonių ar kitų. O Vilnius visada buvo ir bus, kaip ir visos kitos pasaulio sostinės, tautų katilas, nes čia visi suvažiuoja, čia visi gyvena, čia visi dirba, čia visi išpažįsta savo religijas, čia visi atsiveža savo maistą, spalvą, kvapą, prieskonius.

Kiti miestai, sakykim, Klaipėda, iš karto atrodo vokiškas miestas, nors nieko iš tų vokiečių neliko. Žinot kaip čia yra? Mes dabar įsivaizduojam, kad Egipte gyvena egiptiečiai, kurie yra tikrieji egiptiečių palikuoniai. Nė velnio! Tiesiog kai romėnai užgrobė Egiptą, jų senoji civilizacija buvo sunaikinta ir dabar Egipte gyvena kitos tautos ir gentys, kitos religinės grupės, o ne tos, kurios gyveno senajam Egipte. Štai graikai didžiuojasi savo senuoju palikimu, tačiau iš tiesų, atėję barbarai, visus išžudė, užėmė teritorijas ir ten gyveno. Taip pat ir italai – didžiuojasi Senovės Romos imperija ir visu jos palikimu, nors iš tiesų viskas buvo taip pat sunaikinta ir užimta svetimšalių. Negalėtume surasti nė vieno, kuris galėtų sieti save su tikrąja senąja Romos imperija – tokių nėra. Juk ir pas mus, jeigu pasižiūrėtume į žmonių pavardes, vardus, negalėtume pasakyti, jog štai jis kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tokių žmonių nėra, nes visi yra susimaišę ir įgiję skirtingų tautų bruožų.

Ar Jums svarbi studentų nuomonė? Kodėl?

Man svarbi studentų nuomonė, aš labai atsižvelgiu į ją. Pavyzdžiui, buvo incidentas, kai paskaitų metu aš pamačiau, kad vienas vaikinas užsirašinėja kažką. Aš paklausiau, ką tu darai. Jis sako užsirašinėju. Sakau kam, galvok savo galva ir naudokis savo protu, prisimink, lavink atmintį ir panašiai. Ir tada aš supratau, kad neteisingai galvoju, mąstau ir kalbu. Po paskaitos tas vaikinas priėjo prie manęs ir pasakė – dėstytojau, nedrauskit man užsirašinėt, nes čia yra mano teisė ir aš noriu turėti užrašus. Taigi tai yra studentų nuomonė, į kurią aš labai atsižvelgiu. Taip pat visada išklausau studentų pasisakymus, idėjas, pastabas.
Man visada naudinga išgirsti tai, kas pasakoma tiesiai šviesiai. Pavyzdžiui, yra dėstytojų, kurie supyksta jeigu studentai kažką pasako ir tada pradeda keršyti. O aš kaip tik džiaugsiuosi, jeigu gausiu pastabų dėl dėstymo metodų, nes tada suprasiu, jog reikia pasitempti. Man kiekviena pastaba, kiekvienas komentaras yra normalus, svarbu, jog jis būtų argumentuotas ir aš būtinai į jį atsižvelgsiu.

„Man kiekviena pastaba, kiekvienas komentaras yra normalus, svarbu, jog jis būtų argumentuotas ir aš būtinai į jį atsižvelgsiu.“

Kokias 3 šalis rekomenduotumėte aplankyti studentams?

Jeigu sutartume, jog pirminis biudžetas 100 eurų, tada tikrai rekomenduočiau rinktis Ukrainos miestą Lvovą – ten viskas pigu. Vieną kartą man atnešė sąskaitą, aš žiūriu į ją – 3 eurai, nors tikrai užsisakėm visko nemažai. Lvove ir pigu, ir įdomu, ir atmosfera maloni, ir linksma, ir yra ką nuveikti, ką pamatyti. Žodžiu, „WOW“. Tai nenorint viršyti 100 eurų sumos, tikrai rekomenduoju aplankyti Lvovą.

Toliau, sakykim, jūsų biudžetas 300 eurų, tai siūlyčiau aplankyti Latvijos sostinę Rygą, Estijos sostinę Taliną ar Lenkijos sostinę Varšuvą ar didikų miestą Krokuvą. Manau, jog ten būtina nuvažiuoti, kaip ir į kokį Baltarusijos miestą, pavyzdžiui, Minską. Už tokius pinigus tai padaryti tikrai galima. Ir dar verta paminėti Čekijos sostinę Prahą. Praha tai miestas, kurį pats labai myliu ir atsimenu, jog netgi ekskursijas draugams po jį vesdavau, nes tai – nuostabus, gražus miestas.

Jeigu kelionės biudžetas būtų 600 eurų, tada manau reikėtų pasirinkti „Viskas įskaičiuota“ tipo kelionę. Esu įsitikinęs, jog už tokią sumą pavyktų susiorganizuoti kelionę į Egipto šiaurinėje dalyje esantį miestą Tabą, kuris yra 18 kilometrų atstumu nuo sienos su Izraeliu ir 36 kilometrai iki Jordanijos sienos. Reiškia tuo pačiu nuvykimu gali drąsiai aplankyti ir Izraelį, Jordaniją bei visas kitas aplinkines vietoves. Taip pat galėčiau rekomenduoti aplankyti Jordanijos miestus Petrą ir Omaną. Gamtą mylintiems žmonės siūlyčiau apsilankyti Madeiroje, nes tai nuostabi Portugalijos sala, be to, ji Europos sąjungoje. Ir dar, žinoma, Marokas. Rekomenduoju miestą Fesą, kuris yra ganėtinai saugus bei ramus arba, be abejonės, Marakešas – būtent dėl šokių, kvapų, spalvų, tik svarbiausia nepamiršti gerbti vietinius papročius.

Visada, kai tik kur nors esu, stengiuosi pramokti vietinės kalbos ir labai gerbiu vietinius papročius. Jeigu žinau, kad ten negalima vaikščioti apsinuoginus, aš taip ir nevaikštau. Jeigu ten negalima kalbėti, aš ir nekalbu garsiai, o jei negalima valgyti – aš nevalgau. Tautos skirtingos, papročiai skirtingi, religijos taip pat skirtingos ir tai turi labai daug įtakos, todėl viską reikėtų gerbti ir priimti.

Ar nesunku prižiūrėti tokią barzdą?

Kad aš jos visai neprižiūriu. Ji pati auga, aš nueinu vieną kartą per mėnesį į kirpyklą, kad man ją šiek tiek patrumpintų. Barzda man labai greitai auga ir ją būtų labai sunku skustis, todėl ją turėti patogu. Aš jau esu pratęs, be to, tai nereikalauja daug priežiūros, tad ir laiko atžvilgiu yra pravartu auginti barzdą. Ji auga, aš visiškai nekreipiu dėmesio ir nesureikšminu jos. Pavyzdžiui, arabų kraštuose esi gerbiamas, jeigu turi barzdą, ten jiems keista pamatyti bebarzdį vyrą. Žiemą su barda yra šilta, vasarą – normaliai. Aš visiškai net nejaučiu, kad ji yra, nejaučiu jokio diskomforto, visiškai jos neprižiūriu, kartais net randu maisto joje, tačiau tai manęs neerzina.

Ar Jūsų barzda turi magiškų galių?

Taip, turi. Pasieniečiai ar muitininkai visada šypsosi mane pamatę, nes aš paduodu savo  pasą, kurio nuotraukoje aš esu be barzdos ir ta fotografija yra daryta prieš 15 metų. Ir visada atsivertę pasą ir pamatę nuotrauką, jie nustebusiu žvilgsniu pasižiūri į mane, tada dar kartą pažiūri į pasą, vėl į mane ir niekaip negali suprasti, kas ten ne taip. Bet šiaip iš tiesų manau, kad vis dėlto mano barzda jokių magiškų galių neturi.

„<...> išnaudokite visas progas ir galimybes, kokios tik pasitaiko. Jeigu kas nors siūlo keliauti – keliaukite, važiuoti – važiuokite, skristi – skriskite.“

Kokį geriausią patarimą esate gavęs ir ką patartumėte studentams?

Esu gavęs patarimą Maroke, kai prasidėjo pjautynės-muštynės, aplinkui krito daug galvų ir tokia moteris atsisuka į mane ir sako: „Bėk iš čia“. Labai geras patarimas, ar ne? Man tai atrodė kaip fantastiškai geras patarimas.

Kartą esu ir aš gerą patarimą davęs. Skrendant kariniu krovininiu lėktuvu, jau visai priartėjus prie Vilniaus, neišsiskleidė važiuoklė ir leidomės „ant dugno“. Tada pradėjus po truputį leistis, aš išsitraukiau cigarečių pakelį ir užsirūkiau. Visi pradėjo sakyti, jog ne, negalima, ką tu čia darai, o aš atsakiau: „Paskutinį kartą tikrai galima. Rūkysi?“. Ir tada visi kartu pradėjome rūkyti. Tada krenta lėktuvas, trenkiasi dugnu į pakilimo taką, o visi laimingi rūko. Bet pats geriausias patarimas, kurį pats esu gavęs, tai kaip ir minėjau, bėk iš čia. O studentams taip pat galėčiau patarti bėgti iš čia – tai būtų pats geriausias patarimas, kurį galėčiau duoti.

Kalbant rimtai, pats geriausias ir svarbiausias patarimas – išnaudokite visas progas ir galimybes, kokios tik pasitaiko. Jeigu kas nors siūlo keliauti – keliaukite, važiuoti – važiuokite, skristi – skriskite. Meskit viską, nes kuo ilgiau dvejosit, tuo daugiau prarasit ir tuo mažiau pasaulio pamatysit. Keliaukite, domėkitės viskuo, kas tik įmanoma. Yra susitikimai – eikit į juos, yra seminarai – eikit į seminarus, yra paskaitos – eikit į paskaitas, galit filmuotis – tada nepraleiskite tokios progos ir važiuokite, yra galimybė paragauti ką nors naujo – paragaukite ir panašiai. Jeigu kažkas ką nors siūlo, iš karto sutikite ir neatsisakykite. Išnaudokite visas galimybes tam, kad gulėdami mirties patale ar senatvėje, nepagalvotumėte, jog nieko šiame pasaulyje nepadarėte ir nepamatėte.

Dėkojame Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentui, daktarui Juozapui Blažiūnui už atsakymus!

Next Previous
Apie VU SA
Naujienos
LSP
Kontaktai
D.U.K.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė
Įm. k.: 193077294
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas

Tel. (8 5) 268 71 44

Universiteto g. 3
Observatorijos kiemelis
01513, Vilnius, Lietuva
Vilniaus universitetas
Naudingos nuorodos
Skirk 1,2 %
Siekdami pagerinti naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Slapukai naudojami statistiniais tikslais.