vusa logotipas
  • VU SA
    • Apie
    • Naujienos
    • Struktūra
    • Strategija
    • Atributika
    • Programos, klubai, projektai
    • Projektai
  • Studijos ir mokslas
    • Akademinė informacija
      • Atsiskaitymai, apeliacijos, ginčai
      • BUS, gretutinės studijos ir pasirenkamieji dalykai
      • Akademinės atostogos, studijų stabdymas ir atnaujinimas
      • Studijos ir praktika užsienyje
      • Studentų teisės ir pareigos
    • Finansinė parama
      • Stipendijos
        • VU 450 stipendija
        • Skatinamosios stipendijos
        • Socialinės stipendijos
        • Vienkartines socialinės stipendijos
        • Vienkartines tikslinės stipendijos
        • Vardinės stipendijos
      • Parama neįgaliesiems
      • Parama išeivijos vaikams
      • Paskolos
    • Studentiško gyvenimo vadovas
    • LSP
      • Apie LSP
      • Gamyba
      • Grąžinimas
      • Praradimas
    • Įmokos už studijas
    • Atsiskaitymų registravimas ir stebėjimas
      • Atsiskaitymų registravimas
      • Atsiskaitymų stebėjimas
    • D.U.K.
    • Sąvokų žodynas
    • Naudinga
      • Nuorodos
    • Vilniaus universiteto sprendimų struktūros
    • Seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos prevencija
  • Padaliniai
    • Chemijos ir geomokslų fakultete
    • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete
    • Filologijos fakultete
    • Filosofijos fakultete
    • Fizikos fakultete
    • Gyvybės mokslų centre
    • Istorijos fakultete
    • Kauno fakultete
    • Komunikacijos fakultete
    • Matematikos ir informatikos fakultete
    • Medicinos fakultete
    • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute
    • Teisės fakultete
    • Verslo mokykloje
  • Dokumentai
    • VU SA dokumentai
      • Veiklą reglamentuojantys dokumentai
      • Protokolai ir nutarimai
      • Raštai, pozicijos ir rezoliucijos
      • Veiklos ir tyrimų ataskaitos
      • Šablonai
    • Studijas reglamentuojantys dokumentai
    • Prašymų formos
  • Kontaktai
    • Centrinis biuras
    • Dėl LSP
    • Padalinių kontaktai
    • Taryba
    • Parlamentas
    • Revizijos komisija
    • Institucinio stiprinimo fondas
    • Studentų atstovai
    • Programos, klubai, projektai
  • VU atributika
  • Switch to english language

Kaip „susidraugauti“ su emocijomis per karantiną?

2021-01-20
Šaltinis: VU SA

.


 VU SA   Emocinė sveikata

Koronaviruso pandemija, lėmusi dar vieną nuotolinio mokymosi semestrą, daro didelę įtaką mūsų kasdienybei – nyksta riba tarp mokslo ir laisvalaikio, gali kilti slogi nuotaika. VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas sako, jog nuotolinio mokymosi metu studentai jaučia padidėjusį savarankiško darbo krūvį, tačiau mažesnę motyvaciją įsitraukti į studijas, todėl, siekiant visavertiškai dalyvauti studijose net ir šiuo laikotarpiu, ypač svarbu skirti daug dėmesio savo psichikos sveikatos būklei. Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centro krizių psichologė dr. Laura Ustinavičiūtė-Klenauskė komentuoja, kaip elgtis susidūrus su sunkumais ir kur kreiptis pagalbos, esant poreikiui.

Nerimas ir įtampa – dėl neapibrėžtumo

– Kokios emocijos dažniausiai patiriamos šiuo karantino laikotarpiu?

– COVID-19 pandemija ir jos pagrindu įvesti karantino apribojimai turi didelį poveikį emocinei žmonių sveikatai. Šiuo laikotarpiu dėl neapibrėžtos pandemijos trukmės bei ligos keliamos rizikos žmonės patiria didelį nerimą ir įtampą. Daugelis susiduria su artimųjų ar pažįstamų netektimis, todėl išgyvena mirties baimę bei baimę užsikrėsti ar užkrėsti kitus plintančiu virusu. Įvesti socialinio kontakto apribojimai didina žmonių izoliaciją, riboja žmonių socialinį bendravimą bei gaunamą emocinę artimųjų paramą, todėl daugelis jaučiasi vieniši. Karantinas sąlygojo ir darbo vietos, mokymosi pokyčius, naujų nuotolinio darbo technologijų įsisavinimo poreikį. Kadangi dirbant namuose išnyksta riba tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, žmonės daugiau laiko skiria pastarajam ir patiria daugiau streso. 

– Sausį vyksta egzaminų sesija, kuri gali kelti papildomą nerimą, įtampą. Kaip „susidraugauti“ su šiomis emocijomis ir jas išbūti?

– Pasiruošimas egzaminams ir egzaminų laikymas studentams išties gali kelti nemažą įtampą ir nerimą. Įprastai stresas kyla dėl keleto priežasčių: paties egzamino, blogo įvertinimo ar nesėkmės baimės. Nors stresas yra automatinė ir natūrali žmogaus reakcija į grėsmę keliančią situaciją, kuri mobilizuoja mūsų organizmą ir padeda įveikti sunkumus, tačiau patiriamo streso stiprumas priklauso ir nuo asmens gebėjimų, prieinamų resursų, pačios situacijos ir iššūkio vertinimo. 

Jaučiamą egzamino stresą gali padidinti studento tėvų ir dėstytojų keliami dideli lūkesčiai, prastas savęs vertinimas ar menkas pasiruošimas egzaminui. Žinoma, kartais minėtų dalykų iki egzamino panaikinti nepavyksta, todėl svarbiausia suvokti, kad egzamino metu jausti nedidelę įtampą ir nerimą yra normalu. Stresas mums padeda geriau susikaupti ir sukoncentruoti savo dėmesį į egzamino užduotis. Svarbu ir tai, kaip jūs suvokiate patį egzaminą. Jeigu jį vertinate kaip galimybę parodyti savo gebėjimus ir viso semestro metu įgytas žinias, tai jums sukels daug mažesnį nerimą nei tuo atveju, jeigu manysite, kad jūs egzamino tikrai neišlaikysite. Svarbiausia, egzamino metu pasistenkite nusiraminti ir labai atidžiai perskaitykite egzamino užduotis, tuomet dar kartą jas perskaitykite ir nusimatykite atsakymų eiliškumą. Prisiminkite, jūsų egzamino įvertinimas nėra jūsų asmenybės vertinimas, todėl net ir nepavykus venkite savikritikos, geriau pamąstykite, ką galėtumėte kitą kartą padaryti kitaip, kokie mokymosi metodai jums padėtų geriau pasiruošti egzaminui ir pan.  

– Ką verta įtraukti į dienotvarkę, kad rutina nebūtų tik mokymasis egzaminams?

– Siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi ir gerai pasiruošti egzaminui rekomenduojama laikytis darbo-laisvalaikio režimo. Jūsų darbotvarkė turi įtraukti ne tik mokymąsi, bet ir poilsį. Nepamirškite pasidaryti pertraukėlių, pasilikite laiko pasikartojimui, o vakare pailsėkite, nuveikite ką nors smagaus. Pavyzdžiui, pasiklausykite jums patinkančios muzikos, pasivaikščiokite lauke, paskaitykite žurnalą, susiskambinkite su seniai matytu draugu ar drauge. Studentai dažnai neįvertina ne tik laisvalaikio, bet ir miego poveikio jų mokymuisi, o paskutinę naktį prieš egzaminą apskritai atsisako miego. Taip jie ne tik pablogina savo emocinę savijautą ir nualina organizmą, tačiau ir prasčiau atsimena informaciją. Geras miegas, sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas sustiprina organizmą, todėl šio režimo besilaikančiam jaunuoliui yra lengviau mokytis. 

Prisiminti veiklas, teikiančias džiaugsmą

– Po egzaminų sesijos gali nutikti ir taip, jog atrodys, kad nėra kuo užpildyti laisvą laiką, jo yra per daug. Kaip elgtis tokiu atveju?

– Po egzaminų sesijos yra svarbu pailsėti ir atgauti jėgas, leisti sau patinginiauti ar kitais būdais save palepinti, apdovanoti už atliktą darbą. Pamąstykite, kokios veiklos jums anksčiau teikdavo džiaugsmą ar leisdavo pasijusti geriau. Galbūt kažkada neturėjote laiko sportuoti arba norėjote išmokti naują kalbą. Tai puikus laikas įgyvendinti savo troškimus.

Jeigu sunku sumąstyti, kuo užpildyti laisvą laiką, susiskambinkite su savo draugais, pasiteiraukite, kaip jie laikosi, leidžia laisvalaikį. Nepamirškite pasiteirauti apie draugo ar bendramokslio emocinę būseną ir pakvieskite pokalbiui net jei bendraujate tik virtualiai. Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu yra svarbu paremti ir padėti pagalbos stokojantiems. 

Pasirūpinti vienas kito emocine sveikata padės akronimas PADĖK. Jis primins pirmos psichologinės pagalbos žingsnius:

P – pastebėk draugą, kai jam sunku; 

A – atvirai paklausk, kaip jis jaučiasi; 

D – dėmesingai klausyk ir paskatink papasakoti apie tai daugiau; 

Ė – emociškai palaikyk padėdamas jam pasijusti išgirstu; 

K – kartu aptarkite, kokios pagalbos šiuo metu jam reikia.

– Kokiais kontaktais ir kur patartumėte kreiptis, jeigu asmuo jaučia, kad su emocijomis pačiam (-iai) sunku susitvarkyti ir kyla emocinė krizė?

– Jeigu išgyvenate krizę ar sunkų laikotarpį, pasistenkite pasidalinti savo jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite. Kreipkitės į savo artimuosius, draugus, bendrakursius. Tačiau, jeigu jums sunku atlikti kasdienes veiklas, jums kyla minčių apie savižudybę, nelikite su tuo vienas ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos su Vilniaus universiteto bendruomenės psichologėmis. Registracija konsultacijai vyksta el. paštu padek@vu.lt arba telefonais: +370 699 34818, +370 658 99392.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

VU SA pateikė ŠMSM sprendimus, kaip įgyvendinti aukštojo mokslo tikslus

2021-01-19
Šaltinis: VU SA

.


 VU SA   Aukštasis mokslas

Gruodį Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) naujojo Seimo frakcijoms bei būsimai Vyriausybei teikė pasiūlymus švietimui gerinti. Į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta, todėl šią savaitę Studentų atstovybė LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė aiškias sprendimų priemones. Pasiūlymų pakete galimos įgyvendinimo priemonės turi teigiamos įtakos tiek akademiniam, tiek socialiniam studentų gyvenimui.

Darbo ir studijų galimybių plėtra

VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius džiaugiasi, jog po teiktų siūlymų jie buvo matomi ir Vyriausybės programos projekte. „Malonu, kad politikai atsižvelgė į VU SA teiktus siūlymus. Tai įrodo, kad studentų įžvalgos yra girdimos, todėl visada esame pasiruošę kartu spręsti klausimus, susijusius su studentų gerove“, – teigė J. Kvedaravičius.

Pateiktuose sprendimuose VU SA skatina studentų įdarbinimą  pagrindinėse Universiteto veiklos sferose – akademinės veiklos, paslaugų, aptarnavimo, taip pat ir darbo laboratorijose, asistavimo dėstytojams ar profesoriams. Tokio darbo laikas turi būti derinamas su studijomis, kad nenukentėtų mokymosi procesas. Taip pat Universitete studentai turėtų būti atleisti nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nes jie yra apdrausti valstybės. 

Be papildomo darbo galimybių yra svarbi ir studijų kokybė, kuri gerėja didinant prieinamumą ir užsienio studentams. Dėl to aukštosios mokyklos turėtų didinti studijų programų užsienio kalbomis skaičių, o tai ypač aktualu II-osios pakopos studijoms. Neabejotinai svarbu, jog ir Universiteto bendruomenė prisidėtų prie tarptautiškumo didinimo, todėl VU SA siūlo remti aukštąsias mokyklas ir akademinių bendruomenių narius, dalyvaujančius tarptautiniuose mainuose, dėstytojų ir studentų stažuotėse ar tarptautinėse praktikose. Bendruomenės, o ypač studentų mobilumas padeda įgyti studijų tarptautiškumo patirties.

Reikšmingas ir investavimas į mokslo populiarinimo Lietuvoje infrastruktūrą bei paramos teikimą studentų iniciatyvoms. Šios finansinės priemonės padėtų akademinėms bendruomenėms populiarinti mokslą. Panašios skatinimo priemonės galėtų vykti ir per Lietuvos mokslų tarybos bei kitų institucijų įgyvendinamas ir finansuojamas veiklas.

Mažinti socialinę ir finansinę atskirtis

Koronaviruso pandemija privertė perorientuoti studijų prieinamumo politiką, visų pirma, didinant paramą studentams, patiriantiems socialinę atskirtį. Gerinant sąlygas individualių poreikių turintiems ir žemo socialinio bei ekonominio statuso studentams, svarbu parengti socialinės dimensijos gerinimo veiklos planą. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis būtina sudaryti sąlygas studentams gauti nemokamas ir laisvai prieinamas paslaugas, pavyzdžiui, asistavimą, konspektavimą, pavėžėjimą ir kt.

Pandemijos suvaržymai, kuomet dėl karantino dalis studentų buvo atleisti ar liko prastovose, prisidėjo prie papildomų sunkumų. Socialiai jautriausiai daliai, kuri gauna socialinę stipendiją, neturėtų būti taikomi akademinių rezultatų kriterijai. Šiuo atveju VU SA siūlo netaikyti akademinės skolos sąlygos. Peržiūrint stipendijas svarbu užtikrinti jų didėjimą ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Perdėliojant prioritetus aktualu atsižvelgti ir į jaunų šeimų gyvenimo sąlygų gerinimą. Dėl to VU SA skatina joms sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti pirmąjį būstą. Parama tokioms šeimoms galėtų vykti ir teikiant prioritetą jų vaikams patekti į darželį, jei bent vienas iš tėvų yra studentas.

Visus pasiūlymus Vyriausybei programos įgyvendinimo planui galite rasti paspaudę nuorodą.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

VU SA Parlamento posėdyje pritarta lygių galimybių rezoliucijai, pristatyta prezidento tarpinė veiklos ataskaita

2020-12-13
Šaltinis: VU SA

.


 Parlamentas   Strateginiai tikslai

Gruodžio 9 d. vyko ketvirtasis šių mokslo metų nuotolinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Parlamento posėdis. Jo metu pritarta lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijai, pristatyta VU SA prezidento tarpinė veiklos ataskaita, analizuota, kaip sekasi vykdyti VU SA metų veiklos planą, nuspręsta tikslinti ateinančių metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

Prisijungs naujas padalinys

Posėdžio pradžioje dalintasi pastarojo laikotarpio naujienomis. Kadangi nuo sausio mėnesio Šiaulių universitetas taps nauju Vilniaus universiteto padaliniu – Šiaulių akademija, atkreipiamas dėmesys, kad bus renkami studentų atstovai, todėl padidės ir VU SA Parlamento sudėtis. Informuojama, kad steigiamoji padalinio konferencija bus organizuojama vasario mėnesį, o iki tol vyks paruošiamieji darbai ir mokymai.

Stipendijų darbo grupės atstovė Neda Žutautaitė dalijosi, jog jau įvyko du susitikimai su darbo grupėje veikiančiais parlamentarais, šiuo metu yra analizuojami užsienio valstybių stipendijų sistemų pavyzdžiai. Pastebėta, jog dalis kitų šalių socialinę paramą teikia iš valstybių biudžetų. Paanalizavus užsienio patirtis bus mąstoma, koks modelis labiausiai tiktų Vilniaus universitete.

Taip pat Parlamento posėdžio metu diskutuota, kaip vertėtų keisti bendrųjų universitetinių studijų (BUS) registraciją. Aptarta idėja, kilusi studijų prodekanų susirinkime, rinktis penkis prioritetinius BUS, o tuomet sistema atrinktų dalyką algoritmine tvarka – tokiu būdu sistema nebūtų apkraunama, nes reitinguoti dalykus būtų galima viso registracijos laikotarpio metu. Per kilusią diskusiją nuspręsta, kad dar vertėtų ieškoti tinkamiausio modelio.

Per VU SA biudžeto plano pristatymą kalbėta, jog, lyginant su praėjusiais metais, jis planuojamas atsižvelgiant į karantino situaciją. Dalis lėšų bus skirta aprūpinti naują struktūrinį padalinį – Vilniaus universiteto Studentų atstovybę Šiaulių akademijoje (VU SA ŠA). Deja, dėl keleto padalinių netikslių finansinių skaičiavimų nuspręsta biudžeto tvirtinimą atidėti.

Patvirtino kurtą rezoliuciją

Socialinio proceso reikalų koordinatorius ir Parlamento laikinosios darbo grupės vadovas Vilius Mickūnas pristatė lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijos pakeitimus, kurie atsirado po paskutinės darbo grupės diskusijos. „Ryškiausias pokytis – pasikeitė dokumento struktūra, pirmiausia pateikiant bendrus pasiūlymus, padedančius kurti lygiavertes akademines galimybes Universitete, o toliau išskiriant specifiškus pasiūlymus pagal tikslines grupes, taip suteikiant rezoliucijai daugiau aiškumo. Be to, rezoliucija parašyta lyčiai jautria kalba – daiktavardžiai, nurodantys asmens giminę, pateikti abejais variantais“, – teigė V. Mickūnas. Po aptarimo vyko balsavimas, kurio metu rezoliuciją nuspręsta priimti. Dokumentas pabrėžia, jog siekdamas pagrindinio socialinės dimensijos tikslo, teigiančio, kad studentų populiacija turėtų reprezentuoti visuomenės įvairovę, VU turėtų skirti didesnį dėmesį lygių galimybių užtikrinimui ir saugios, įvairovę puoselėjančios aplinkos kūrimui.

Be rezoliucijos priėmimo tiesioginės transliacijos metu VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius pristatė tarpinę savo veiklos ataskaitą. Rugpjūtį buvo pradėtas Universiteto strateginio veiklos plano, į kurį studentų atstovai stengėsi įtraukti studijų lankstumo strateginius prioritetus bei tikslusvykdyti studentų įsitraukimo didinimo projektus (įdarbinimas Universitete ir kt.), rengimo procesas.

J. Kvedaravičius kalbėjo, kad VU SA pateikė pasiūlymus naujai Vyriausybei ir valdančiosios koalicijos partijoms dėl studijų kokybės, prieinamumo, infrastruktūros ir kt. Taip pat teikti pasiūlymai Vilniaus miesto infrastruktūrai ir akademiniams miesteliams gerinti – studentų miestelio infrastruktūros atnaujinimas, dviračių takų iki centro tiesimas ir kt.

Keliami strateginiai tikslai

Pristatydamas tarpinę veiklos ataskaitą prezidentas, kaip vieną svarbiausių šių metų pasiekimų, įvardijo šiemet performuotą integracijos procesą – buvo organizuota ir įgyvendinta integracijos mugė, įvyko vienadienės pirmakursių stovyklos. Gerinant VU SA komunikacijos procesą sukurti papildomi komunikacijos kanalai – naujienlaiškis bei tinklalaidė „Akademinė druska“. Be to, įgyvendinamas VU SA marketingo srities centralizacijos veikimas, vyksta studentų su individualiais poreikiais pagalbos proceso koordinavimas ir mokymai, didinamos užsieniečių galimybės dalyvauti savivaldos veikloje.

VU SA planavimo proceso koordinatorė Andželika Jankauskytė kalbėjo, kaip sekasi įgyvendinti 2020–2021 metų veiklos strategines gaires. Visos organizacijos mastu VU SA yra išsikėlusi keturis strateginius tikslus. Pagal vieną iš jų yra rengiamas lanksčių studijų įgyvendinimo planas. Pagal kitą tikimasi, jog bent 75 proc. VU studentų savo nuotolinio mokymosi patirtį vertintų labiau teigiamai nei neigiamai. Taip pat kalbama apie VU SA konsultavimo proceso sistemos tobulinimą, kad 30 proc. sumažėtų studentų neigiamų atsiliepimų apie konsultavimą – tai tikslas, orientuotas į pačios organizacijos stiprinimą. Paskutiniuoju tikslu norima, kad Vilniaus universitete vykdomos integracijos priemonės didintų I-os (bakalauro), II-os (magistrantūros), III-ios (doktorantūros) studijų pakopų studentų pasitenkinimą studijomis bei I-ą (bakalauro) ir II-ą (magistrantūros) studijų pakopas baigusių studentų skaičių. Be bendrųjų tikslų kasmet keliami padalinių tikslai, kuriuos didžioji dauguma jų jau trečdaliu yra įvykdę.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Lygios galimybės siekti aukštojo mokslo – misija įmanoma

2020-12-10
Šaltinis: VU SA

.


 Lygios galimybės   Individualūs poreikiai   Finansinė parama

Šiandien, gruodžio 10 dieną, švenčiama Tarptautinė žmogaus teisių diena. Per ją svarbu kalbėti apie studentų su negalia poreikius, patirtį studijų procese ir būdus, kaip užtikrinti studentams lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo. Lietuvoje susiduriame su situacija, kai studentų su negalia skaičius, užuot augęs, tik nuosekliai mažėja jau daugybę metų. Tai rodo, jog egzistuoja tam tikri sisteminiai veiksniai, užkertantys kelią studentams su negalia sėkmingai studijuoti. Viena iš problemų neabejotinai yra studentams su negalia teikiamos paslaugos ir nepakankamas jų finansavimas.

Teigiamos užsienio patirtys

VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas per Vilniaus universiteto Bendruomenės vystymo skyriaus organizuotą konferenciją „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ skaitė pranešimą apie užsienio patirtis studijų prieinamumui didinti. Pasak statistikos, Airijoje pastebimas nuoseklus studentų su negalia skaičiaus augimas, todėl tai skatina analizuoti, kokios gerosios ir užtikrinančios lygiavertes studijų sąlygas visiems studentams praktikos ten yra taikomos.

„Airijoje įkurta Aukštojo mokslo tarnyba veikia kaip patariamasis organas Airijos Vyriausybei aukštojo mokslo klausimais. Ši institucija turi įstatymų numatytą atsakomybę centrinės valdžios lygmeniu už aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo sistemos valdymą ir reguliavimą. Tai reiškia, kad Airijos Aukštojo mokslo tarnyba padeda aukštojo mokslo institucijoms užtikrinti jų strategijų suderinamumą su nacionaliniais strateginiais tikslais, analizuoja duomenis ir teikia viešosios politikos pasiūlymus bei stebi aukštųjų mokyklų rezultatų kokybę“, – analizavo V. Mickūnas.

Viena iš finansavimo krypčių – parama studentams su negalia. Tam yra įkurtas Fondas studentams su negalia, kurio pagrindinis tikslas yra teikti finansavimą aukštojo ir profesinio mokslo institucijoms padedant joms siūlyti pagalbą ir paslaugas studentams su negalia. Akcentuotina tai, jog finansavimas siekiant suteikti paramą studentui nėra skiriamas tiesiogiai pačiam studentui. Lėšos yra paskirstomos aukštosioms mokykloms remiantis, jog aukštojo mokslo institucijos bus pajėgesnės suteikti bent jau minimalų paramos lygį studentams su negalia bei kita prielaida, jog kaip didesnės institucijos gali įsigyti didesnį kiekį tokių pačių paslaugų už vidutiniškai mažesnę kainą.

Finansavimas – individualiems poreikiams tenkinti

Svarbu atsižvelgti į finansavimo paskirstymą. Aukštosios ir profesinės mokyklos įvertina į jas besikreipiančių studentų atitikimą paramos reikalavimams bei studentams reikalingą pagalbą pagal jų individualiuosius poreikius. Paramos reikalavimai – nustatyta negalia (įtraukiami yra įvairūs negalios tipai – regos, klausos, judėjimo negalia, psichosocialinė negalia, autizmo spektro sutrikimas ir kt.), reikalinga studijuoti nuolatine arba daline studijų forma, svarbus pilietybės ir gyvenamosios vietos kriterijus. Norintis pretenduoti į paramą asmuo turi būti legaliai Airijos gyventojas bent 3 metus prieš studijų pradžią. Jeigu tuo metu studentas neatitinka šio kriterijaus, jis gali jam tikti vėlesniuose kursuose.

Įvertinus šių studentų individualiuosius poreikius, parengiama suvestinė, kurioje nurodomas paslaugos ar kitos priemonės, reikalingos studijoms universitete. Finansavimas gali būti panaudotas daugeliui atskirų priemonių – pagalbinėms technologijoms, programinei įrangai, asmeninio padėjėjo paslaugoms, akademinei pagalbai, paramos priemonėms kurtiesiems, transportui ar kitoms reikmėms.

Aukštosios mokyklos yra atsakingos už finansavimo panaudojimą ir tinkamą paskirstymą perkant paramos priemones instituciniu lygmeniu taip, kad jos atitiktų studento individualiame poreikių nustatyme išskirtus poreikius. Siekiant užtikrinti skaidrumą, iš aukštojo mokslo institucijų yra reikalaujama pateikti metų ketvirčio ataskaitas, kuriose nurodomos visos mokslo metų išlaidos pagal Fondo finansavimą. 

Dėmesys į studentą orientuotą mokymą

Jungtinėje Karalystėje Aukštojo mokslo tarnybos analogas yra „Office for Students“. Tai institucija, atsakinga už aukštojo mokslo kokybės, prieinamumo užtikrinimą. Studentų su negalia išmoka yra finansinė parama, skirta padengti papildomas išlaidas, su kuriomis studentas susiduria dėl savo negalios, ir taip suteikti paramą, kuri yra būtina tam, kad studentas studijuotų. Studentų su negalia priedas – tai finansavimo priemonė, skiriama „Office for Students“ tiesiogiai aukštojo mokslo institucijoms bei padengianti veiklas, kuriomis skatinamas įtraukimas ir siekiama šalinti kliūtis sėkmingai dalyvauti studijų procese. Tai reiškia, jog priešingai nei Airijoje, kur aukštosios mokyklos yra tarsi finansavimo administratorius studentams pagal individualiuosius poreikius, šia priemone yra skiriamos lėšos aukštajai mokyklai įtraukaus, į studentą orientuoto mokymo vystymui skirtingais aspektais. Į tai įeina tiek studijų programų turinys, tiek mokymo ir mokymosi aplinka ir kt.

Per pristatymą V. Mickūnas išskyrė ir geruosius užsienio aukštųjų mokyklų pavyzdžius. Štai Voriko universitete įrengti sensoriniai mokymosi kambariai su mokymosi įranga ir prieinamais mokymosi ištekliais. Jie gali tapti saugiosiomis, tyliosiomis zonomis studentams, kai juos ištinka, pavyzdžiui, panikos priepuoliai.

Hadersfildo universitete dar prieš karantiną buvo plačiai paplitusi paskaitų įrašymo praktika, nes universitetas įgyvendino automatinį visų paskaitų įrašymą naudojant auditorijose įrengtą įrangą. Paskaitų įrašai prieinami visiems studentams, taip sudarant galimybes studentams mokytis atsižvelgiant į savo mokymosi įpročius ir savo individualius poreikius, nes galima pasižymėti svarbiausias paskaitos dalis ar pasirinkti stebėti paskaitą sau patogiu laiku. 

Šiose valstybėse pastebimas sisteminis požiūris į pagalbą studentams su negalia – Airijoje fondas studentams su negalia sudaro galimybes aukštojo mokslo institucijai tarpininkauti paslaugų užtikrinime, o Jungtinėje Karalystėje ši parama yra dvilypė – orientuota tiek į paslaugų teikimą, tiek į įtraukaus mokymo universitete vystymą. Derinant finansavimą, padedantį studentui su negalia įsigyti studijoms reikalingas paslaugas, ir paramą aukštosioms mokykloms vystant universalų mokymosi dizainą, būtų galima pasiekti didesnio studijų prieinamumo ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

„Klausk ir pažink“ su lekt. Edvardu Kubiliumi

2020-12-23
Šaltinis: VU SA
  • Daugiau rubrikos „Klausk ir pažink“ straipsnių


 vusa  vusakf  klauskirpazink

Edvardas Kubilius: „Gyvenimas „sukasi“ apie žmones, kurie yra čia ir dabar“

Edvardas Kubilius – charizmatiškasis LRT žurnalistas bei Vilniaus universiteto lektorius bakalauro studijų programos studentams, dėstantis Vaizdo ir garso raiškos žurnalistiką, Radijo naujienas bei Radijo dokumentiką. Interviu jis teigia, jog nėra geresnių ar prastesnių profesijų lygiai taip, kaip nėra aukštesnio ar žemesnio sluoksnio žmonių, todėl žurnalisto profesija yra lygiai tokia pati kaip ir kitos, o svarbiausia – gyvenimas „sukasi“ apie žmones, kurie yra čia ir dabar. Dalinamės nuotaikingomis ir įkvepiančiomis dėstytojo mintimis, kurioziškomis situacijomis darbo metu, galbūt padėsiančiomis kitaip pažvelgti į žurnalisto kasdienybę.

– Kaip ir kodėl nusprendėte dėstyti studentams? 

– Mano atveju nebuvo taip, kad aš vieną dieną pabudau, sumąsčiau, kad noriu dirbti su studentais, nusprendžiau ir pradėjau dėstyti. Tokie dalykai vyksta šiek tiek sudėtingiau. Pirmiausia turi sulaukti pasiūlymo dėstyti ir tik tuomet jau gali pats spręsti, priimti tą pasiūlymą ar ne.

Labai gerai prisimenu, kaip 2015 m. pavasarį sulaukiau tuomečio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano prof. Andriaus Vaišnio skambučio. Jis pasikvietė mane pasikalbėti.

Juokingiausia, kad, keliaudamas į jo kabinetą, jaučiau, jog tokio pasiūlymo galiu sulaukti. Nuojauta neapgavo, prof. A. Vaišnys iš tiesų pasiūlė pabandyti padirbėti su studentais ir aš iškart sutikau.

Dirbti su studentais niekada nebuvo mano siekiamybė, tačiau tuo pat metu negalėjau atsisakyti šio pasiūlymo, nes, kaip sakoma, antrą kartą tokios galimybės gali niekada ir nebesulaukti.

Matot, aš Komunikacijos fakultete esu baigęs žurnalistikos bakalaurą. Tuo metu, kai prof. A. Vaišnys pasiūlė dėstyti, kaip tik ėjau magistro pabaigos link, taigi nuo studijų nebuvau atitolęs, puikiai pažinojau žmones, nes juk visi jie – mano paties dėstytojai.

O apsisprendžiau dėstyti dėl dviejų dalykų. Pirma, pats, kaip studentas, labai vertindavau dėstytojus praktikus, kurie ir taip užsivertę darbais savo redakcijose rasdavo laiko pabendrauti su studentais, juos „pasodinti“ ant žemės, atvesti į ne visuomet malonią žurnalistikos realybę.  

Antra, tuo metu jau pats turėjau sukaupęs kuklią 5-erių metų žurnalistikoje darbo patirtį. Mačiau prasmę tomis kukliomis, bet šviežiomis žiniomis dalytis su studentais, mokytis kartu su jais ir žengti tuo nuostabiu žurnalistikos keliu. Tą darau iki šiol. Beje, labai džiaugiuosi, kad dėstau, nes ir pats daug ko išmokstu iš jaunųjų kolegų.

– Jūsų nuomone, kokios turi būti paskaitos, kad pritrauktų studentų dėmesį?

– Nuoširdžios. Susitikimuose su studentais turi vyrauti gera atmosfera, skatinanti atvirumą. Mano nuomone, pirmiausia dėstytojas turi aiškiai parodyti, kad jis su jaunaisiais kolegomis bendrauja nuoširdžiai, nori jiems padėti tobulėti ir sėkmingai siekti žurnalistinės karjeros. Kai pavyksta sukurti tokią atmosferą, viskas tampa kur kas paprasčiau nei gali pasirodyti iš šono. 

Antra, studentams negalima meluoti. Jiems reikia aiškiai pasakyti, kokių žinių ar netgi asmeninių savybių reikia, kad jie galėtų tapti tikrais savo srities profesionalais. Tikrai žurnalistikos neidealizuoju, bet pabrėžiu labai aiškiai – tai sunkus, kartais ir alinantis, bet labai prasmingas darbas. Kartoju, kad kartais gali tekti aukoti ir asmeninį gyvenimą, norint kokybiškai ginti viešąjį interesą, todėl jau studijų metu reikėtų tai suprasti ir tam ruoštis.

Kitas dalykas, kurį vis pabrėžiu, – būtinas kruopštus darbas ir atsakomybė. Vien tai, kad studentas gerai atrodo prieš kamerą, nereiškia, jog jis jau rytoj ves kokią nors televizijos laidą. Vien tai, kad studento dieviškai gražus balsas, nereiškia, kad jis netrukus per radiją skaitys žinias ar ves laidas. Ir vien tai, kad studentas feisbuke gali jautriai ką nors parašyti ar meniškai pasiteisinti dėstytojui dėl neatliktos užduoties, nereiškia, jog jis bus geras spaudos žurnalistas. Tam, kad visa tai įvyktų, reikia dirbti. Ir labai daug.

Kai jauni žmonės tai suvokia, kai tu pats savo pavyzdžiu parodai, kad gyveni tuo, ką darai, kad žurnalistika – itin prasminga profesija, iš dalies lemianti mūsų visų valstybės gyvenimą, susitikimai paskaitose tampa švente, o ne kančia. O visa kita – jau tik detalės.

   

– Kokius metodus naudojate dėstydamas? Kaip juos pritaikote šiuo laikotarpiu? 

– Pedagoginėje literatūroje mokymo ir mokymosi metodų yra labai daug. Žinoma, vienaip ar kitaip jie atsiskleidžia dirbant su studentais, bet pagrindinė taisyklė, kurią taikau, yra labai paprasta – kūrybos laisvė. Tačiau tam, kad žurnalistas galėtų laisvai kurti, jis pirmiausia turi suvokti pamatines žurnalistikos vertybes ir esmines taisykles.

Pavyzdžiui, reportažo rengimas. Ir nesvarbu, ar reportažas rengiamas portalui, radijui ar televizijai. Studentai turi puikiai mokėti parengti reportažą, vadovaudamiesi visais kanoniniais žurnalistikos principais. Kai šie principai jiems bus įaugę į kraują, kai jie gyvens tais principais, tuomet jau atsiras erdvės ir kūrybai – reportažą pradėti ne nuo savo klišinio sakinio, o nuo paties jautriausio pašnekovo istorijos momento.

Aš su šypsena žiūriu į studentus, kurie per pirmąjį mūsų susitikimą pasako maždaug taip: „Labai gerai rašau, esu labai kūrybiškas, politika nesidomiu, tad noriu būti kultūros žurnalistu“. Tokį pasakymą išgirstu kasmet, kai savo auditorijoje sulaukiu naujų studentų.

Tuomet aš atsakau labai paprastai: „Kultūros, sporto žurnalistikoje irgi yra politikos, todėl sakyti, kad nesidomite politika, yra tiesiog nelogiška. O dėl kūrybiškumo dar galėtume pasiginčyti.“ 

Per radijo pratybas studentams duodu radijo mikrofoną ir valandai juos išleidžiu į lauką, į miestą. Užduotis paprasta – pasirinkti vietą, žmogų, veiksmą ir trumpai bei vaizdžiai apie tai papasakoti. Papasakoti taip, kad aš negirdėčiau studento asmeninės nuomonės, bet, klausydamas pasakojimo, kaip įmanoma tiksliau įsivaizduočiau tai, ką matė studentai. 

Tuomet ir paaiškėja, kad visgi ne visi taip jau lengvai susitvarko su užduotimi ir kad ne viskas yra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Ir kad iki kūrybiškumo dar labai daug kelio reikia nueiti, kibirus prakaito išlieti.

Dabar dėl pandemijos ir nuotolinio mokymo. Taip, kyla iššūkių, bet pavasarį mąsčiau, kad bus dar blogiau. Bendraujant nuotoliniu būdu, sunkiau užtikrinti tą gerą atmosferą, nes paprasčiausiai nematau jų akių. 

Beje, labai įdomus dalykas. Vieni studentai iškart įsijungia kameras, matome vienas kitą ir bendraujame, o kiti studentai tos kameros niekada neįsijungia. Aš neverčiu nė vieno studento pasirodyti, jo teisė rinktis, nes Universitetas nėra koncentracijos stovykla. Tačiau, manau, man visai pavyksta net ir tokiu būdu užmegzti ryšį. Juo labiau, kad pats dirbu radijuje – kasdien kalbu tūkstančiams žmonių, kurių niekada nesu matęs ir niekada turbūt nepamatysiu. O ir pašnekovų radijuje nematau, nes per pandemiją viskas vyksta nuotoliniu būdu.

Pavasarį taip pat mąsčiau, kad neįmanoma radijo žurnalistikos niuansų išmokyti nuotoliniu būdu. Dabar atrodo kiek kitaip. Studentai technologiškai išprusę, visi turi telefonus, kurie gerai įrašinėja garsą, tad tikrai tas tradicines užduotis galima atlikti ir per nuotolį.  

Tik man gaila pačių studentų, kurie dėl pandemijos nelabai gali gyvai susitikus kalbinti pašnekovų. Dabartinis jaunimas ir taip nelabai sugeba bendrauti gyvai, pajausti pašnekovą, sukurti abipusį pasitikėjimą, išpešti informaciją, o čia dar ta pandemija... Manau, dabartiniams žurnalistikos studentams bus gerokai sunkiau įsilieti į rinką...

– Kuo žurnalisto profesija visgi skiriasi nuo kitų? 

– Prieš dešimtmetį būčiau pasakęs, kad žurnalisto profesija labai skiriasi nuo visų kitų ir yra ypatinga. Šiandien, sukaupęs daugiau gyvenimiškos patirties, galiu pasakyti labai drąsiai – niekuo. Taip, žurnalisto profesija lygiai tokia pati kaip ir kitos. 

Argumentuosiu. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į jo profesiją ir gyvenimą apskritai. Pavyzdžiui, aš labai gerbiu valytojus, kurie gerai atlieka savo darbą: švariai išvalo patalpas, tvarkingai, ne atžagaria ranka, nudezinfekuoja paviršius. Aš labai gerbiu taksi vairuotojus ar pavežėjus, kurie vairuoja pagal taisykles, nešneka nesąmonių, o jų automobilis – kvepia. Aš labai gerbiu kaimo bibliotekininkes, kurios ne tik išduoda knygas, bet ir pamaitina sunkiau gyvenantį kaimo vaiką, jam nuperka ar net numezga kojines. Aš labai gerbiu kasininkus, kurie, kasoje tądien išdirbę 5 val., nestaugia ant senjoro, kuris 5 min. piniginėje krapšto centus, jog paduotų reikiamą sumą, o paima jo pinginę ir sąžiningai išima tiek eurų, kiek reikia. Lygiai taip pat labai gerbiu kolegas žurnalistus, kurie nuoširdžiai gina viešąjį interesą, kurie gerbia klausytoją, žiūrovą ir pašnekovus, ruošiasi interviu ir tiesiog atsakingai dirba savo darbą, o ne demonstruoja savo ego, nes, matai, yra žurnalistai ir padėties šeimininkai.

Nėra geresnių ar prastesnių profesijų. Lygiai taip, kaip nėra aukštesnio ar žemesnio sluoksnio žmonių. Visi mes gyvename toje pačioje valstybėje, pagaliau – toje pačioje planetoje, todėl visi turime gerbti vienas kitą. 

Man, pavyzdžiui, asmeniškai labai nepatinka, kai parduotuvėje garsiai verkti pradeda vaikas. Taip, jis man tą akimirką trukdo, bet aš jau dabar jaučiu didelį dėkingumą tam vaikui, nes jis kažkada dirbs ir man mokės pensiją. Ir taip, aš dėkingas to vaiko mamai ir tėčiui, nes jie ryžosi tą vaiką turėti, aukotis, jį auginti ir rūpintis nuo. Čia, matot, viskas priklauso nuo požiūrio!

– Kurioziškiausia situacija nutikusi darbo metu?

– Kadangi dirbu du darbus – dėstytojo ir žurnalisto, tai dvi istorijas ir papasakosiu.

Pradėkime nuo Universiteto. Po rytinės radijo laidos namo grįžtu 9.30 val. Kadangi nuotolinė paskaita studentams tik 11 val., o aš tragiškai noriu miego, prigulu. Žinoma, užmiegu, bet telefoną pasidedu beveik ant veido. Pabundu nuo baisios telefono vibracijos ir matau, kaip studentai Teams platformoje diskutuoja, kaži kur dėstytojas dingo, nes jo tiesiog nėra. Šoku iš lovos, pavėlavęs 5 min. į nuotolinę paskaitą įsijungiu kamerą, padėkoju studentams, kad jie mane patys pasižadino, ir kimbam į darbus. Po kurio laiko suvokiu, kad prieš kamerą sėdžiu tik su marškinėliais, be kelnių. Tai nepastebimai, bendraujant su studentais, kažkaip sugebėjau apsirengti ir lyg niekur nieko toliau dirbti. Gerai, kad nesugalvojau ko nors studentams atsistojus suvaidinti, nes būtų buvę daug juoko, o po to – ir ašarų. Akademinė etika labai griežta, o studentai – labai reiklūs. Kokį skundą tikrai būtų nepatingėję suraityti. 

Kita istorija jau iš darbo patirties LRT. Su savo mylima kolege LRT radijuje, bendrakurse Rūta Kupetyte 2017 m. vasarą 10 dienų keliavome aplink Lietuvą. Šios žurnalistinės kelionės tikslas – per radiją ir televiziją kasdien pasakoti, kaip gyvena žmonės, artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. Žodžiu, keliaujame. Sustojame Žagarės centre, mano gimtajame Joniškio rajone. Esame žiauriai pavargę. Rūta automobilyje snaudžia, o aš rūkau lauke. Iškart atsiprašau, kad turiu žalingą įprotį, bet kartais gyvenime taip būna.  

Matau, kaip pro mus praeina moteris. Tada ji vėl praeina. Ir darkart prieina. Nebeištvėrusi jau prieina prie manęs ir paklausia, kas čia vyksta ir kodėl automobilis su LRT logotipu stovi Žagarėje. Papasakoju, kad mes žurnalistai, važinėjame po Lietuvą ir tiesiog kalbamės su žmonėmis, kaip jie gyvena.  

Ponia Jelena paprašo cigaretės, mielai ją pavaišinu, ir paklausiu, gal ji norėtų su mumis pabendrauti į kamerą. Ji kategoriškai atsisako, bet pažada dabar pat surasti Žagarės gyventoją, kurį mes būtinai turime pakalbinti. Dar pareiškia – jei tokio žmogaus neras, mums pakalbės pati. Ir nueina ieškoti to žmogaus. Mes laukiame. Aišku, neranda. Grįžta ir šiaip ne taip sutinka mums pakalbėti. Kadangi jutau, kad aš kažkodėl jai nelabai patinku, nors ir vaišinau cigarete, leidžiame jai rinktis, kuris iš mūsų ją kalbins – Rūta ar aš. Žinoma, ji pasirenka Rūtą. Žodžiu, Rūta su ponia Jelena kalbasi, o aš jas filmuoju telefonu. Po pokalbio paeinu į šoną, ieškodamas geresnio interneto ryšio, jog galėčiau nusiųsti interviu, o Rūta lieka bendrauti su žagariete.

Po kelių minučių Rūta prieina prie manęs ir sako: „Jelena manęs prašo 1,4 euro. Ką daryt? Ir kodėl ji manęs prašo būtent 1,4 euro?“ Atsakau: „Taigi tiek kainuoja paties pigiausio alaus „bambalis“. Čia istoriją ir baikime. Tik pasakysiu, kad Rūtos pokalbis su ponia Jelena buvo toks geras, jog aš jį ir dabar vis įsijungiu pasižiūrėti. Tai pokalbis, vis primenantis, kad ne visuomet yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir kad po gyvenimiškų problemų išvarginto žmogaus veidu gali slypėti nuoširdumas ir intelektas. Ir kad iki gerovės valstybės mums visiems dar reikia labai pasistengti.

   

– Ar lieka laiko laisvalaikiui? Gal turite kokių įdomių hobių? 

– Čia kaip pažiūrėsi. Šiaip manau, kad laisvalaikio aš neturiu. Hobių, ypač įdomių (kad ir ką tai reikštų), matyt, irgi.

Bet yra toks keistas dalykas. Jeigu šeštadienio rytą nubundu ir neturiu jokio suplanuoto interviu, mane beveik ištinka panikos ataka. „Žiauriai“ nepatinka tas jausmas, todėl stengiuosi laisvam savaitgaliui bet vieną gyvenimišką interviu susiplanuoti. Tam, kad būtų ką veikti.

Šį rudenį pradėjau rengti savo autorinę radijo laidą „Už Vilniaus“, kurioje kalbinu žmones, gyvenančius už sostinės. Pokalbius šiai laidai dažniausiai rengiu tik savaitgaliais, nes darbo dienomis esu apsikuitęs visokiais einamaisiais darbais, dažnai – ir nelabai prasmingais.  

Taigi kol vieni savaitgaliais laiką leidžia su šeima, važiuoja į kavines, parkus, baseinus ar prie ežerų, aš važiuoju už Vilniaus – pas žmones, kurių, lindėdamas LRT radijo studijoje ar Vilniaus universiteto auditorijoje, nesutiksi.

Tai nežinau, ar čia dar darbas, ar hobis. Tegul sprendžia kiekvienas, skaitantis šį mūsų pokalbį. Bet aš savaitgaliais „kaifuoju“. Gal net labiau nei tie, kurie turškiasi baseine ar bėgioja pamiške.

– Koks yra geriausias Jūsų girdėtas patarimas ir ką galėtumėte patarti studentams?

– Visi mes esame dideli išminčiai patarti, kai kas nors mūsų paprašo to patarimo. Todėl nepatarinėsiu, o tiesiog palinkėsiu į gyvenimą žiūrėti paprasčiau.  

Pirma, suvokti, kad gyvenimas „sukasi“ tikrai ne apie mane ir Jus. Jei nebus čia tų poros būtybių, pasaulis tikrai nesustos, todėl nepriklausomai nuo to, kokias aukštas pareigas užimi, bent retkarčiais sveika būtų „nusileisti ant žemės“.

Antra, suvokti, kad gyvename tik kartą, kad negalima švaistyti laiko veltui ir kad negalima kaip žiurkei narve užstrigti kasdienėje rutinoje, ypač tokioje, kurioje dar ir daug biurokratijos. 

Juk gyvenimas „sukasi“ ne apie parašus po įvairiausiomis tvarkomis, protokolais ar ataskaitomis. Gyvenimas „sukasi“ ne apie dėstytojo suformuluotas užduotis, seminarus, vebinarus ar mokymus.

Gyvenimas „sukasi“ apie žmones, kurie dar yra čia ir dabar. Tad tiek studentams, tiek visiems kitiems linkiu tiesiog bendrauti ir džiaugtis žmonėmis aplinkui. 

Ir nesvarbu, ar jie vadovai, ar dėstytojai, ar alkoholikai. Iš kiekvieno jų galima labai daug ko išmokti. Čia juk ir yra tikrasis gyvenimo universitetas, kuriame kiekvienas iš mūsų ir įgyja tą šitaip trokštamą aukštąjį tarpdisciplininį išsilavinimą.

Dėkojame Edvardui Kubiliui už atsakymus!

Interviu atliko VU SA KF komunikacijos srities narė Gerda Minajevaitė

Next Previous
Apie VU SA
Naujienos
LSP
Kontaktai
D.U.K.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė
Įm. k.: 193077294
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas

Tel. (8 5) 268 71 44

Universiteto g. 3
Observatorijos kiemelis
01513, Vilnius, Lietuva
Vilniaus universitetas
Naudingos nuorodos
Skirk 1,2 %
Siekdami pagerinti naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Slapukai naudojami statistiniais tikslais.