Koronaviruso pandemija, lėmusi dar vieną nuotolinio mokymosi semestrą, daro didelę įtaką mūsų kasdienybei – nyksta riba tarp mokslo ir laisvalaikio, gali kilti slogi nuotaika. VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas sako, jog nuotolinio mokymosi metu studentai jaučia padidėjusį savarankiško darbo krūvį, tačiau mažesnę motyvaciją įsitraukti į studijas, todėl, siekiant visavertiškai dalyvauti studijose net ir šiuo laikotarpiu, ypač svarbu skirti daug dėmesio savo psichikos sveikatos būklei. Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centro krizių psichologė dr. Laura Ustinavičiūtė-Klenauskė komentuoja, kaip elgtis susidūrus su sunkumais ir kur kreiptis pagalbos, esant poreikiui.

Nerimas ir įtampa – dėl neapibrėžtumo

– Kokios emocijos dažniausiai patiriamos šiuo karantino laikotarpiu?

– COVID-19 pandemija ir jos pagrindu įvesti karantino apribojimai turi didelį poveikį emocinei žmonių sveikatai. Šiuo laikotarpiu dėl neapibrėžtos pandemijos trukmės bei ligos keliamos rizikos žmonės patiria didelį nerimą ir įtampą. Daugelis susiduria su artimųjų ar pažįstamų netektimis, todėl išgyvena mirties baimę bei baimę užsikrėsti ar užkrėsti kitus plintančiu virusu. Įvesti socialinio kontakto apribojimai didina žmonių izoliaciją, riboja žmonių socialinį bendravimą bei gaunamą emocinę artimųjų paramą, todėl daugelis jaučiasi vieniši. Karantinas sąlygojo ir darbo vietos, mokymosi pokyčius, naujų nuotolinio darbo technologijų įsisavinimo poreikį. Kadangi dirbant namuose išnyksta riba tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, žmonės daugiau laiko skiria pastarajam ir patiria daugiau streso. 

– Sausį vyksta egzaminų sesija, kuri gali kelti papildomą nerimą, įtampą. Kaip „susidraugauti“ su šiomis emocijomis ir jas išbūti?

– Pasiruošimas egzaminams ir egzaminų laikymas studentams išties gali kelti nemažą įtampą ir nerimą. Įprastai stresas kyla dėl keleto priežasčių: paties egzamino, blogo įvertinimo ar nesėkmės baimės. Nors stresas yra automatinė ir natūrali žmogaus reakcija į grėsmę keliančią situaciją, kuri mobilizuoja mūsų organizmą ir padeda įveikti sunkumus, tačiau patiriamo streso stiprumas priklauso ir nuo asmens gebėjimų, prieinamų resursų, pačios situacijos ir iššūkio vertinimo. 

Jaučiamą egzamino stresą gali padidinti studento tėvų ir dėstytojų keliami dideli lūkesčiai, prastas savęs vertinimas ar menkas pasiruošimas egzaminui. Žinoma, kartais minėtų dalykų iki egzamino panaikinti nepavyksta, todėl svarbiausia suvokti, kad egzamino metu jausti nedidelę įtampą ir nerimą yra normalu. Stresas mums padeda geriau susikaupti ir sukoncentruoti savo dėmesį į egzamino užduotis. Svarbu ir tai, kaip jūs suvokiate patį egzaminą. Jeigu jį vertinate kaip galimybę parodyti savo gebėjimus ir viso semestro metu įgytas žinias, tai jums sukels daug mažesnį nerimą nei tuo atveju, jeigu manysite, kad jūs egzamino tikrai neišlaikysite. Svarbiausia, egzamino metu pasistenkite nusiraminti ir labai atidžiai perskaitykite egzamino užduotis, tuomet dar kartą jas perskaitykite ir nusimatykite atsakymų eiliškumą. Prisiminkite, jūsų egzamino įvertinimas nėra jūsų asmenybės vertinimas, todėl net ir nepavykus venkite savikritikos, geriau pamąstykite, ką galėtumėte kitą kartą padaryti kitaip, kokie mokymosi metodai jums padėtų geriau pasiruošti egzaminui ir pan.  

– Ką verta įtraukti į dienotvarkę, kad rutina nebūtų tik mokymasis egzaminams?

– Siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi ir gerai pasiruošti egzaminui rekomenduojama laikytis darbo-laisvalaikio režimo. Jūsų darbotvarkė turi įtraukti ne tik mokymąsi, bet ir poilsį. Nepamirškite pasidaryti pertraukėlių, pasilikite laiko pasikartojimui, o vakare pailsėkite, nuveikite ką nors smagaus. Pavyzdžiui, pasiklausykite jums patinkančios muzikos, pasivaikščiokite lauke, paskaitykite žurnalą, susiskambinkite su seniai matytu draugu ar drauge. Studentai dažnai neįvertina ne tik laisvalaikio, bet ir miego poveikio jų mokymuisi, o paskutinę naktį prieš egzaminą apskritai atsisako miego. Taip jie ne tik pablogina savo emocinę savijautą ir nualina organizmą, tačiau ir prasčiau atsimena informaciją. Geras miegas, sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas sustiprina organizmą, todėl šio režimo besilaikančiam jaunuoliui yra lengviau mokytis. 

Prisiminti veiklas, teikiančias džiaugsmą

– Po egzaminų sesijos gali nutikti ir taip, jog atrodys, kad nėra kuo užpildyti laisvą laiką, jo yra per daug. Kaip elgtis tokiu atveju?

– Po egzaminų sesijos yra svarbu pailsėti ir atgauti jėgas, leisti sau patinginiauti ar kitais būdais save palepinti, apdovanoti už atliktą darbą. Pamąstykite, kokios veiklos jums anksčiau teikdavo džiaugsmą ar leisdavo pasijusti geriau. Galbūt kažkada neturėjote laiko sportuoti arba norėjote išmokti naują kalbą. Tai puikus laikas įgyvendinti savo troškimus.

Jeigu sunku sumąstyti, kuo užpildyti laisvą laiką, susiskambinkite su savo draugais, pasiteiraukite, kaip jie laikosi, leidžia laisvalaikį. Nepamirškite pasiteirauti apie draugo ar bendramokslio emocinę būseną ir pakvieskite pokalbiui net jei bendraujate tik virtualiai. Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu yra svarbu paremti ir padėti pagalbos stokojantiems. 

Pasirūpinti vienas kito emocine sveikata padės akronimas PADĖK. Jis primins pirmos psichologinės pagalbos žingsnius:

P – pastebėk draugą, kai jam sunku; 

A – atvirai paklausk, kaip jis jaučiasi; 

D – dėmesingai klausyk ir paskatink papasakoti apie tai daugiau; 

Ė – emociškai palaikyk padėdamas jam pasijusti išgirstu; 

K – kartu aptarkite, kokios pagalbos šiuo metu jam reikia.

– Kokiais kontaktais ir kur patartumėte kreiptis, jeigu asmuo jaučia, kad su emocijomis pačiam (-iai) sunku susitvarkyti ir kyla emocinė krizė?

– Jeigu išgyvenate krizę ar sunkų laikotarpį, pasistenkite pasidalinti savo jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite. Kreipkitės į savo artimuosius, draugus, bendrakursius. Tačiau, jeigu jums sunku atlikti kasdienes veiklas, jums kyla minčių apie savižudybę, nelikite su tuo vienas ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos su Vilniaus universiteto bendruomenės psichologėmis. Registracija konsultacijai vyksta el. paštu padek@vu.lt arba telefonais: +370 699 34818, +370 658 99392.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Gruodį Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) naujojo Seimo frakcijoms bei būsimai Vyriausybei teikė pasiūlymus švietimui gerinti. Į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta, todėl šią savaitę Studentų atstovybė LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė aiškias sprendimų priemones. Pasiūlymų pakete galimos įgyvendinimo priemonės turi teigiamos įtakos tiek akademiniam, tiek socialiniam studentų gyvenimui.

Darbo ir studijų galimybių plėtra

VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius džiaugiasi, jog po teiktų siūlymų jie buvo matomi ir Vyriausybės programos projekte. „Malonu, kad politikai atsižvelgė į VU SA teiktus siūlymus. Tai įrodo, kad studentų įžvalgos yra girdimos, todėl visada esame pasiruošę kartu spręsti klausimus, susijusius su studentų gerove“, – teigė J. Kvedaravičius.

Pateiktuose sprendimuose VU SA skatina studentų įdarbinimą  pagrindinėse Universiteto veiklos sferose – akademinės veiklos, paslaugų, aptarnavimo, taip pat ir darbo laboratorijose, asistavimo dėstytojams ar profesoriams. Tokio darbo laikas turi būti derinamas su studijomis, kad nenukentėtų mokymosi procesas. Taip pat Universitete studentai turėtų būti atleisti nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nes jie yra apdrausti valstybės. 

Be papildomo darbo galimybių yra svarbi ir studijų kokybė, kuri gerėja didinant prieinamumą ir užsienio studentams. Dėl to aukštosios mokyklos turėtų didinti studijų programų užsienio kalbomis skaičių, o tai ypač aktualu II-osios pakopos studijoms. Neabejotinai svarbu, jog ir Universiteto bendruomenė prisidėtų prie tarptautiškumo didinimo, todėl VU SA siūlo remti aukštąsias mokyklas ir akademinių bendruomenių narius, dalyvaujančius tarptautiniuose mainuose, dėstytojų ir studentų stažuotėse ar tarptautinėse praktikose. Bendruomenės, o ypač studentų mobilumas padeda įgyti studijų tarptautiškumo patirties.

Reikšmingas ir investavimas į mokslo populiarinimo Lietuvoje infrastruktūrą bei paramos teikimą studentų iniciatyvoms. Šios finansinės priemonės padėtų akademinėms bendruomenėms populiarinti mokslą. Panašios skatinimo priemonės galėtų vykti ir per Lietuvos mokslų tarybos bei kitų institucijų įgyvendinamas ir finansuojamas veiklas.

Mažinti socialinę ir finansinę atskirtis

Koronaviruso pandemija privertė perorientuoti studijų prieinamumo politiką, visų pirma, didinant paramą studentams, patiriantiems socialinę atskirtį. Gerinant sąlygas individualių poreikių turintiems ir žemo socialinio bei ekonominio statuso studentams, svarbu parengti socialinės dimensijos gerinimo veiklos planą. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis būtina sudaryti sąlygas studentams gauti nemokamas ir laisvai prieinamas paslaugas, pavyzdžiui, asistavimą, konspektavimą, pavėžėjimą ir kt.

Pandemijos suvaržymai, kuomet dėl karantino dalis studentų buvo atleisti ar liko prastovose, prisidėjo prie papildomų sunkumų. Socialiai jautriausiai daliai, kuri gauna socialinę stipendiją, neturėtų būti taikomi akademinių rezultatų kriterijai. Šiuo atveju VU SA siūlo netaikyti akademinės skolos sąlygos. Peržiūrint stipendijas svarbu užtikrinti jų didėjimą ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Perdėliojant prioritetus aktualu atsižvelgti ir į jaunų šeimų gyvenimo sąlygų gerinimą. Dėl to VU SA skatina joms sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti pirmąjį būstą. Parama tokioms šeimoms galėtų vykti ir teikiant prioritetą jų vaikams patekti į darželį, jei bent vienas iš tėvų yra studentas.

Visus pasiūlymus Vyriausybei programos įgyvendinimo planui galite rasti paspaudę nuorodą.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Šiandien, gruodžio 10 dieną, švenčiama Tarptautinė žmogaus teisių diena. Per ją svarbu kalbėti apie studentų su negalia poreikius, patirtį studijų procese ir būdus, kaip užtikrinti studentams lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo. Lietuvoje susiduriame su situacija, kai studentų su negalia skaičius, užuot augęs, tik nuosekliai mažėja jau daugybę metų. Tai rodo, jog egzistuoja tam tikri sisteminiai veiksniai, užkertantys kelią studentams su negalia sėkmingai studijuoti. Viena iš problemų neabejotinai yra studentams su negalia teikiamos paslaugos ir nepakankamas jų finansavimas.

Teigiamos užsienio patirtys

VU SA socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas per Vilniaus universiteto Bendruomenės vystymo skyriaus organizuotą konferenciją „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ skaitė pranešimą apie užsienio patirtis studijų prieinamumui didinti. Pasak statistikos, Airijoje pastebimas nuoseklus studentų su negalia skaičiaus augimas, todėl tai skatina analizuoti, kokios gerosios ir užtikrinančios lygiavertes studijų sąlygas visiems studentams praktikos ten yra taikomos.

„Airijoje įkurta Aukštojo mokslo tarnyba veikia kaip patariamasis organas Airijos Vyriausybei aukštojo mokslo klausimais. Ši institucija turi įstatymų numatytą atsakomybę centrinės valdžios lygmeniu už aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo sistemos valdymą ir reguliavimą. Tai reiškia, kad Airijos Aukštojo mokslo tarnyba padeda aukštojo mokslo institucijoms užtikrinti jų strategijų suderinamumą su nacionaliniais strateginiais tikslais, analizuoja duomenis ir teikia viešosios politikos pasiūlymus bei stebi aukštųjų mokyklų rezultatų kokybę“, – analizavo V. Mickūnas.

Viena iš finansavimo krypčių – parama studentams su negalia. Tam yra įkurtas Fondas studentams su negalia, kurio pagrindinis tikslas yra teikti finansavimą aukštojo ir profesinio mokslo institucijoms padedant joms siūlyti pagalbą ir paslaugas studentams su negalia. Akcentuotina tai, jog finansavimas siekiant suteikti paramą studentui nėra skiriamas tiesiogiai pačiam studentui. Lėšos yra paskirstomos aukštosioms mokykloms remiantis, jog aukštojo mokslo institucijos bus pajėgesnės suteikti bent jau minimalų paramos lygį studentams su negalia bei kita prielaida, jog kaip didesnės institucijos gali įsigyti didesnį kiekį tokių pačių paslaugų už vidutiniškai mažesnę kainą.

Finansavimas – individualiems poreikiams tenkinti

Svarbu atsižvelgti į finansavimo paskirstymą. Aukštosios ir profesinės mokyklos įvertina į jas besikreipiančių studentų atitikimą paramos reikalavimams bei studentams reikalingą pagalbą pagal jų individualiuosius poreikius. Paramos reikalavimai – nustatyta negalia (įtraukiami yra įvairūs negalios tipai – regos, klausos, judėjimo negalia, psichosocialinė negalia, autizmo spektro sutrikimas ir kt.), reikalinga studijuoti nuolatine arba daline studijų forma, svarbus pilietybės ir gyvenamosios vietos kriterijus. Norintis pretenduoti į paramą asmuo turi būti legaliai Airijos gyventojas bent 3 metus prieš studijų pradžią. Jeigu tuo metu studentas neatitinka šio kriterijaus, jis gali jam tikti vėlesniuose kursuose.

Įvertinus šių studentų individualiuosius poreikius, parengiama suvestinė, kurioje nurodomas paslaugos ar kitos priemonės, reikalingos studijoms universitete. Finansavimas gali būti panaudotas daugeliui atskirų priemonių – pagalbinėms technologijoms, programinei įrangai, asmeninio padėjėjo paslaugoms, akademinei pagalbai, paramos priemonėms kurtiesiems, transportui ar kitoms reikmėms.

Aukštosios mokyklos yra atsakingos už finansavimo panaudojimą ir tinkamą paskirstymą perkant paramos priemones instituciniu lygmeniu taip, kad jos atitiktų studento individualiame poreikių nustatyme išskirtus poreikius. Siekiant užtikrinti skaidrumą, iš aukštojo mokslo institucijų yra reikalaujama pateikti metų ketvirčio ataskaitas, kuriose nurodomos visos mokslo metų išlaidos pagal Fondo finansavimą. 

Dėmesys į studentą orientuotą mokymą

Jungtinėje Karalystėje Aukštojo mokslo tarnybos analogas yra „Office for Students“. Tai institucija, atsakinga už aukštojo mokslo kokybės, prieinamumo užtikrinimą. Studentų su negalia išmoka yra finansinė parama, skirta padengti papildomas išlaidas, su kuriomis studentas susiduria dėl savo negalios, ir taip suteikti paramą, kuri yra būtina tam, kad studentas studijuotų. Studentų su negalia priedas – tai finansavimo priemonė, skiriama „Office for Students“ tiesiogiai aukštojo mokslo institucijoms bei padengianti veiklas, kuriomis skatinamas įtraukimas ir siekiama šalinti kliūtis sėkmingai dalyvauti studijų procese. Tai reiškia, jog priešingai nei Airijoje, kur aukštosios mokyklos yra tarsi finansavimo administratorius studentams pagal individualiuosius poreikius, šia priemone yra skiriamos lėšos aukštajai mokyklai įtraukaus, į studentą orientuoto mokymo vystymui skirtingais aspektais. Į tai įeina tiek studijų programų turinys, tiek mokymo ir mokymosi aplinka ir kt.

Per pristatymą V. Mickūnas išskyrė ir geruosius užsienio aukštųjų mokyklų pavyzdžius. Štai Voriko universitete įrengti sensoriniai mokymosi kambariai su mokymosi įranga ir prieinamais mokymosi ištekliais. Jie gali tapti saugiosiomis, tyliosiomis zonomis studentams, kai juos ištinka, pavyzdžiui, panikos priepuoliai.

Hadersfildo universitete dar prieš karantiną buvo plačiai paplitusi paskaitų įrašymo praktika, nes universitetas įgyvendino automatinį visų paskaitų įrašymą naudojant auditorijose įrengtą įrangą. Paskaitų įrašai prieinami visiems studentams, taip sudarant galimybes studentams mokytis atsižvelgiant į savo mokymosi įpročius ir savo individualius poreikius, nes galima pasižymėti svarbiausias paskaitos dalis ar pasirinkti stebėti paskaitą sau patogiu laiku. 

Šiose valstybėse pastebimas sisteminis požiūris į pagalbą studentams su negalia – Airijoje fondas studentams su negalia sudaro galimybes aukštojo mokslo institucijai tarpininkauti paslaugų užtikrinime, o Jungtinėje Karalystėje ši parama yra dvilypė – orientuota tiek į paslaugų teikimą, tiek į įtraukaus mokymo universitete vystymą. Derinant finansavimą, padedantį studentui su negalia įsigyti studijoms reikalingas paslaugas, ir paramą aukštosioms mokykloms vystant universalų mokymosi dizainą, būtų galima pasiekti didesnio studijų prieinamumo ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.